Kauno tarpukario modernizmo architektūra pristatyta Krokuvoje
Šią savaitę Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, buvo atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (angl. „Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis.
Tai puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą.
Kauno miesto savivaldybė, LR Kultūros ministerija ir Nacionalinė UNESCO komisija nuo 2014 m. aktyviai siekia, kad Kauno modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių pasaulio paveldo vertybių sąraše. Todėl Kauno architektūros, kaip vieno iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje, prisistatymas Krokuvoje vykstančioje UNESCO sesijoje yra svarbus įvykis kuriuo bus užtikrinta platesnė sklaida ir viešinimas apie vertybę.
Parodos „Kaunas 1919-1939: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ atidaryme dalyvavo Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė, LR Ambasadorius Lenkijos Respublikoje Šarūnas Adomavičius ir Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, kiti savivaldybės atstovai. Atidarymo metu įžanginį žodį tarė Kauno architektūros žinovas, Tarptautinio kultūros centro Krokuvoje direktorius, prof. Jacek Purchla, kuris pirmininkauja šių metų Pasaulio paveldo komiteto sesijai.
Paroda sulaukė dėmesio ir iš Pasaulio paveldo centro atstovų. Atidaryme dalyvavo centro direktorė Mechtild Rössler, Europos ir Šiaurės Amerikos skyriaus direktorė Isabelle Anatole-Gabriel, tarptautiniai modernizmo paveldo ekspertai Jad Tabet ir Edward Denison ir kiti svarbūs asmenys, turintys svarbią įtaką Kauno modernizmo architektūros nominacijos parengimo procese.
Prof. Jacek Purchla pabrėžė, kad modernistinė archirtektūra pasaulinio paveldo kontekste yra vis dar neatrasta materija ir pasidžiaugė, kad šiuo renginiu Kauno miestas siunčiama žinia pasauliui apie turtingą miesto istoriją, jo vystymąsi, skirtingų periodų įtaką, nacionalinį identitetą, paveldo, kaip vietos, svarbą bendruomenei ir naują naratyvą, kurį Kaunas kuria ir šiandien. Pratęsdamas profesoriaus mintį apie tęstinumą, vicemeras Simonas Kairys kalbėjo apie Kauno vystymąsi tarpukario laikotarpiu, ieškodamas paralelių tarp laikinosios (temporary) sostinės ir šiuolaikinio (contemporary) Kauno.
Šiandien istorinis Kauno kraštovaizdis yra išskirtinis spartaus, besivystančio miesto, kuris buvo naujai pastatytas vos per 20 metų, pavyzdys. Pastaruosius 3 metus Kauno modernizmo architektūra išgyvena Renesanso periodą: 2015 m. Europos Komisija apdovanojo Kauną Europos paveldo ženklu, tais pačiais metais miestas buvo įtrauktas į UNESCO Kūrybinių miestų tinklą dizaino srityje, 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine , o 2017 m. pradžioje modernizmo architektūra buvo įtraukta į Pasaulio paveldo konvencijos šalių Preliminarųjį sąrašą (Tentative List). S. Kairio teigimu, 41-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija Krokuvoje yra tinkama platforma supažindinti pasaulio paveldo bendruomenę su modernizmo naratyvu Kaune.
Liepos 2-12 d. Krokuvoje vyksta UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 41-oji sesija, kurios metu priimami sprendimai dėl naujų vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, svarstomi jau įrašytų kultūros ir gamtos paveldo vertybių būklės ataskaitos (State of Conservation Reports), taip pat vietovės, kurioms gresia sunykimas ar išbraukimas iš Pasaulio paveldo sąrašo. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas taip pat nagrinėja pasaulio paveldo strateginius, valdymo ir veiklos klausimus ir kt.
Šiais metais Pasaulio paveldo sąrašą papildė 18 kultūros ir 3 gamtos vertybės, kurių tarpe Asmara: Afrikos modernizmo miestas Eritrėjoje, Hebrono/Chalilio istorinis miestas Palestinoje, Akmadabado istorinis miestas Indijoje, Daūrijos kraštovaizdžis Mongolijoje ir Rusijos federacijoje ir kt.
