Gyvenimo turtas – išmintis, nuoširdumas, patirtis ir … šešios armonikos
Biliakiemio gyventojo Jono Ruzgo namuose – nekasdienis sujudimas. Liepos 8 d. atšventusį garbingą šimto metų sukaktį senolį pasveikinti atvyko nemažas būrys svečių: Utenos rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Petravičius, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė, Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas ir Utenos rajono žiniasklaidos atstovai.
Svečius pasitiko jubiliato jaunesnysis sūnus ir žmona Virgilija, rugpjūčio mėnesį švęsianti irgi garbingą sukaktį – 91-erius metus. Mero patarėjas Gintautas Petravičius jubiliatui įteikė mero Alvydo Katino sveikinimą, linkėjo ilgų ilgų gyvenimo metų, stiprios sveikatos, tvirtybės, artimųjų meilės ir aplinkinių pagarbos. Inga Šakalienė pradžiugino jubiliatą ir artimuosius gera žinia: jubiliatui yra skiriama pinigine dovana – 300 eurų. Seniūnas Saulius Gaižauskas Jonui Ruzgui užrišo tautinę juostą, kurioje spindėjo skaičius – 100, ir įteikė tautodailininko rankų darbo dovaną – verpstę.
Jonas Ruzgas šiuo metu jaus sunkokai bevaikštantis ir mažai kalbantis, bet sveikata nesiskundžia. Kaip pasakojo guvi ir energinga žmona Virgilija, dar pernai noriai išeidavo į lauką, net ant sūpynių supdavosi. Šiemet kitaip – į lauką eiti nebenori. Bet ir namuose yra ką veikti: ir laikraščius paskaityti, ir televizorių pažiūrėti, ir kartu besėdint pakalbėti. „Kokia yra Jono ilgaamžiškumo paslaptis?“ – domėjosi žiniasklaidos atstovai. „Žinot, gyvenimą nugyvenom labai linksmai, – pasakojo žmona Virgilija. – Abu esam muzikantai. Jonas daug metų grojo armonikomis ir akordeonais, aš – grojau armonika ir ne vieną dešimtmetį dainavau chore. Be Jono muzikos neapsieidavo nė viena gegužinė, nė vienos vestuvės, ar šiaip koks susibūrimas. O kiek anksčiau būdavo gegužinių! Tik spėk suktis. Mus muzika ir suvedė draugėn. Jonas turi šešias armonikas. Dabar jau nebegroja, nors pernai armoniką dar paimdavo į rankas“.
Jonas ir Virgilija Ruzgai kartu beveik 70 metų. Sunku ir įsivaizduoti tiek kartu nugyventų metų, bet sutarimas, pagarba, meilė padėjo ir Jonui, ir Virgilijai sulaukti garbingo amžiaus. „Kartais pasibaram, – šypsosi Virgilija. – Bet koks ten barimasis. Pabaru, kad savęs nesaugo, eina, pargriūna. Dabar reikia labai save saugoti“. „Aš tyčia pargriūnu,“ – juokavo jubiliatas.
Jono Ruzgo gimtinė – čia pat, netoli Biliakiemio esantis Puodžių kaimas, Virgilija – iš Kirdeikių. Jonas – iš penkių vaikų šeimos, augo keturi broliai ir viena sesuo. Jonas – vyriausias. Jauniausiam broliui greit bus 80 metų. Ruzgai užaugino du sūnus. Abu visą amžių sunkiai dirbo, bet daina ir muzika padėjo ištverti visas negandas.
Didžiausias Ruzgų turtas – šešios armonikos. Viena, pačia ypatingiausia, „peterburgska“, jubiliatas ir pagrojo svečiams. O Peterburgo armonika ypatinga tuo, kad pagaminta dar 1935 m. Ir ją gamino ne bet kas, o pats Jonas Zabulionis, laikrodininkas ir muzikantas, turėjęs armonikų dirbtuves Dusynių vienkiemy, Vyžuonų seniūnijoje.
Išlydėdama svečius, Virgilija Ruzgienė padovanojo kiekvienam po savo nertą servetėlę. „Laisvalaikiu vis neriu ir neriu. Mano nėriniai ir į Argentiną yra nukeliavę, – pasakojo šeimininkė. – Kai buvau jaunesnė, ir suknių, megztinių nunerdavau. Dabar jau tik servetėles“.
Su jubiliatu ir jo artimaisiais buvo atsisveikinta kaip su seniai pažįstamais. Trumpas susitikimas parodė, kad Jono ir Virgilijos Ruzgų sodyboje gyvena paprasti, nuoširdūs, geri žmonės.
