Pažinkime ir aplankykime Ignalinos krašto piliakalnius
2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalnis – svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas, neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio dalis, o vasara pats tinkamiausias metas aplankysi savo krašto kalnus, kalvas, kuriose stovėjo ar dar tebestovi pilys, gynybinės sienos įtvirtinimai, buvo iškasti apsauginiai grioviai, supilti pylimai. Liepos 18 dieną Ignalinos rajono kultūros darbuotojai tęsdami tradiciją pasirinko du Dūkšto seniūnijoje esančius Sokiškių ir Dūkšto piliakalnius.
Sokiškių piliakalnis įkurtas Samanio ežero vakariniame krante esančioje kalvoje. Ne vienerius metus liepos 6 d. ant jo suskamba darniai seniūnijos gyventojų ir svečių giedama Tautiška giesmė. Kultūros darbuotojas, turbūt vienas iš nedaugelio žmonių, kuris sugeba pamatyti grožį itin paprastuose dalykuose. Užlipus ant piliakalnio žavėjo ne tik akis užliejantis nuostabus gamtovaizdis, bet ir augmenija. Labai džiaugėmės radę čiobrelių, jonažolių, kitokių vaistinių žolelių ir spalvingų, vasaros grožį grožį atskleidžiančių, gėlių.
Dūkšto piliakalnis jaukiai įsikūręs medžių ir krūmų apsuptyje Dūkštelių kaimo vakariniame pakraštyje, tarp Parsvėto ir Samanio ežerų. Nors nuo piliakalnio neatsiveria įspūdinga panorama, tačiau jis gali tapti prieglobsčiu ne vienam, kuris nori pajusti gamtos jaukumą, pasiklausyti paukščių čiulbesio ar tiesiog pasėdėti medžio pavėsyje.
Vėliau aplankėme Dūkšto dvarą ir Senojo Dūkšto kapines, kuriose stovėjo medinė Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia. Ją dvaro teritorijoje 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Deja bažnyčia sudegė. Bažnyčios rūsiuose palaidotas vienas garsiausių Lietuvos dailininkų tapytojų Jonas Rustemas, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos tapybos, ypač portreto, raidai 19 a. pradžioje. Taip pat šiose kapinėse palaidotas garsus pomologas prof. Adomas Hrebnickis ir jo dukra Marija. Uždegus žvakeles, Gintautas Velička pradėjo pasakoti profesoriaus gyvenimo istoriją, taip lyg padarydamas įžangą prieš apsilankymą Rojuje įkurtame memorialiniame muziejuje.
Nuvykus į Rojų tęsėme ekskursiją, žavėjomės gamtos grožiu ir ramybe, klausėmės Dūkšto kultūros centro ir Kaniūkų jaunimo klubo darbuotojų parengtos muzikinės programos. Smagiai praleistas laikas kartu stiprina ne tik darbuotojų tarpusavio draugystę, bet ir suteikia įkvėpimo naujiems kultūriniams darbams.
Nuotraukos M. Lukaševičienės ir A. Umbrasienės
