Apie politiką nenuobodžiai. Azijos (karo) amžius

XX amžius, vos jam prasidėjus, buvo vadintas Europos amžiumi. Tikėtasi, kad protingi ir civilizuoti europiečiai, supratę praeities klaidas, kurs modernias technologijas, bus apsišvietę ir racionalūs, plėtos demokratiją ir gyvens amžinos taikos aplinkoje. Prognozės pasitvirtino tik iš dalies. Būta progreso ir demokratijos, tačiau Europą nualino ir du Europoje kilę pasauliniai karai…

XXI amžius, ne vieno politikos filosofo nuomone, turėtų būti Azijos amžius. Tiesa tai ar ne tiesa, bet apie potencialų Azijos progresą kalba visi, kas netingi, žavisi neva šviesia Kinijos, Indijos ar kitų šalių ateitimi. Tačiau ateities nėra – išgyvenome jau šeštadalį šimtmečio, bet Azijos amžiumi… nekvepia. Veikiau priešingai. Neseniai palikęs šį pasaulį Zbigniewas Brzezinskis savo gausiuose tekstuose ne kartą nurodinėjo, kuri pasaulio vieta pavojingiausia gyventi, kur didžiausia karų tikimybė. Ir šiandien jo prognozė vienareikšmė – Azija. Tad ar ne taps Azija ir XXI amžiaus karų iniciatorė?

Prielaidų liūdnoms prognozėms daug.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginklų kiekis Azijoje auga sparčiausiai, ir daugelyje šalių gerokai viršija racionalios gynybos poreikius. Tarptautinis Stokholmo Taikos Tyrimų institutas (SIPRI) kasmet skelbia duomenis apie tai, kas kiek parduoda, kas kiek perka ginklų. Subendrinus pastarojo dešimtmečio duomenis matyti, kad didžiausi ginklų pirkėjai šiandien yra Azijoje.

Štai pirmas pasaulio ginklų pirkėjų penketukas. Indija pastaraisiais metais „užkariavo“ 12 proc. rinkos. Kinijai tenka 6 procentai, Pakistanui ir Pietų Korėjai po 5. Singapūras taip pat ginkluojasi – jam teko 4 proc. visų pirkimų. Bendrai paėmus, šioms penkios šalys nuperka trečdalį visų ginklų. Ginklus jos ir pačios gamina. Pavyzdžiui, daugiausia garsiųjų „Kalašnikovų“ šiandien surenkama… Kinijoje.

Liūdna Europos karų patirtis šio bei to išmokė. Europiečių karines ambicijas šiandien saisto ne viena sutartis, ribojanti kai kurių ginklų kiekį, apibrėžianti jų naudojimo sąlygas, pratybas ir kariuomenių perdislokavimą, stiprinanti pasitikėjimą tarp šalių. Azijoje tokių sutarčių nėra, kad ginklavimosi laisvė praktiškai nežabota. Turint galvoje tai, kad Azijoje tebėra daug neišspręstų teritorinių ir etninių konfliktų, tebėra tokios problemos, kaip Kašmyras ar Korėjos padalijimas, nesutarimai dėl jūrų ir salų…

Didžiausios pasaulio armijos taip pat yra daugiausiai Azijoje. Pagal tarnyboje esantį kariškių skaičių Pirmajame dešimtuke septynios Azijos šalys (Kinija, Indija, Pakistanas, abi Korėjos, Irakas, Iranas) dvi iš dalies Azijos (Rusija ir Turkija). Tai apie devyni milijonai ginkluotų žmonių. Priskaičiavus rezervistus ir paramilitarių organizacijų narius gauname 40 milijonų žmonių viršijantį karinį potencialą.

Galiausiai verta atkreipti dėmesį į šalių taikingumą. JAV ir Australijoje veikiantis Ekonomikos ir Taikos institutas periodiškai skelbia valstybių taikingumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal daugiau kaip dvi dešimtis parametrų, pradedant kriminalinių žmogžudysčių skaičiumi, baigiant ginklų prekyba ir dalyvavimu karuose. 2017 metų taikingumo indeksas apima 163 šalis, taikiausia – Islandija. Daugiausiai besiginkluojančios šalys toli gražu ne taikios. Kinija sąraše 116-ta, Indija – 137, Pakistanas – 152, Šiaurės Korėja – 150 (Lietuva, jei kam įdomu – 37). Beveik kas antras pasaulio žmogus šiandien gyvena gerokai netaikiose šalyse labai ir iš dalies netaikiose valstybėse.

Taigi, vaizdelis ne koks. Jai tikėti liaudies pastebėjimu, kad kiekvienas šautuvas bent kartą iššauna, tai Azijos amžius gali tapti ne tik technologijų ir taikaus sambūvio laikotarpiu. Zbigniewas Brzezinskis dar kartą primena, kad Azija yra beveik šešis kartus didesnė už Europą. Tai ir karo aukų gali būti kur kas daugiau nei XX amžiaus Europoje. Didieji geopolitikos grandai laimingos Azijos modelio ir Azijos amžiaus scenarijaus nebekuria.

_________________

Klausimas apmąstymui:

 Kraunasi ...

Sužinokite teisingą atsakymą >>

Užs. Nr. EV-0015