Žalgirio mūšio pergalės 607 –ųjų metinių minėjimas Kauno rajone
1410-ais metais liepos 15 dieną Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos, ir mūšio lauke jungtinei kariuomenei vadovavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kariauna sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno, didžiojo maršalo Frydricho fon Valenrodo, didžiojo vado Kuno fon Lichtenšteino ir aprūpinimo pajėgų maršalo Albrechto fon Švarcenbergo pajėgas. Nuo to laiko Vytauto Didžiojo vardas amžiams įstrigo ir išliko kiekvieno lietuvio atmintyje.
Visi tie, kurie neturi galimybės nuvykti į Lenkiją, manau, norėtų pasidžiaugti šia pergale ir Lietuvoje, savame krašte, pamatyti gal ir Žalgirio mūšio inscenizaciją, tačiau šie renginiai Lietuvoje vyksta padrikai, pasigendama šios šventės organizavimo rėmimo.
Žalgirio mūšio laimėjimas kasmet minimas Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškių. Šiemet čia buvo paminėtos jau 607 – osios šios pergalės metinės.
Liepos 15 d. jau nuo ryto dalyviai bei žiūrovai rinkosi į Žalgirio pergalės parką. Šiemet vietoj visuotinės šventės buvo apsiribota tik šios svarbios pergalės paminėjimu. Renginį organizavo Žalgirio pergalės parko klubas ir Babtų kultūros centras. Renginio globėjas – Kauno rajono savivaldybė.
Į parką atvyko ir vienas iš parko kūrėjų, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, prof. Arimantas Dumčius, skulptorius Algimantas Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės karių asociacijos Kauno skyriaus vadas kpt. Vytautas Žymančius, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės šauliai, Babtų bendruomenė.
Minėjimas prasidėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Alytaus Didžiosios Birutės kunigaikštienės ulono bataliono fleitininko Algirdo Tamulaičio atliekama „Oi neverk motušėle“. Aikštėje pasirodė atgabenta iš Kauno miesto sodelio nuo Nežinomo kareivio kapo ugnis, nešama šaulio Mindaugo Iskevičiaus, kurią perdavė Žalgirio pergalės parko pirmininkui Gintautui Tamulaičiui. Ugnis buvo perduota įžiebti aukurą pirmajam parko valdybos nariui, Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui. Parke aukuras uždegamas tam, kad būtų sudvasinta ir sujungta Žalgirio mūšio pergalė su kitomis Lietuvos Nepriklausomybės kovomis.
Renginio moderatorė Babtų kultūros centro režisierė Alma Pauželienė įžangine kalba priminė svarbiausius Žalgirio mūšio istorinius aspektus, kuo ši pergalė svarbi mums, XXI amžiaus Lietuvai, jos piliečiams. Ant būsimo pagrindinio paminklo pamatų plevėsavo pluoštas vėliavų, o šauliai stojo į garbės sargybą prie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos stogastulpių. Babtų jaunieji šauliai nunešė padėti gėlės ir uždegė žvakutes prie Žalgirio mūšyje dalyvavusių pulkų vadų 13 stogastulpių.
Visiems šventės dalyviams sugiedojus V. Kudirkos tautinę giesmę, pasisakė atvykę svečiai.
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius uždavė klausimą: „Kas būtų buvę iš Žemaitijos, jei ne tie didžiavyriai?“ ir čia pat pridūrė, kad iš jų reikia semtis jėgos, meilės savo Tėvynei Lietuvai.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius pasidžiaugė, kad beveik prieš 30 metų penki vyrai pradėjo kurti parką. Šiandien iš jų į minėjimą atvyko tik dviese – jis ir Algimantas Danauskas. „Smagu, kad mūsų svajonė tapo tikrove. Parkas dar nėra pabaigtas, tačiau tikiu tais žmonėmis, kurie tęsia pradėtus darbus, aukoja savo laiką, tiki Lietuva, kurie yra patriotai, kurie yra su mumis ir tauta supras ir padės pabaigti kurti šį parką. Ypač reikalinga pagalba dabar, kai artėja Lietuvos 100-metis“.
Prieš pradėdamas savo iškilmingą kalbą parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Žalgirio pergalės parkas Gaižuvėlės k. Babtų seniūnijoje Kauno rajone (ties Cinkiškiais, prie autostrados Vilnius – Klaipėda) yra kuriamas nuo 1991 metų. „Prieš 26 metus šioje vietoje buvo suverstas tiesiamos automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda smėlis, žvyras, asfaltas, technika, laikomas kuras ir tepalai. Šiandien jau galime matyti bent parko kontūrus. Ir ne bet kokio parko, o Žalgirio pergalės parko. Ir tai padaryta vien tik parko kūrėjų entuaziastų, visuomeniniais pagrindais dirbančių Lietuvos žmonių iš Kauno, Kauno rajono bei kitų miestų“, – savo šventinėje kalboje pabrėžė Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis.
Pasidžiaugęs kuriamu parku, atskleidė paslaptį, kad su Kauno rajono savivaldybe, vicemeru, parko kuratoriumi Jonu Gursku, rado bendrą kalbą, kad reikia statyti ilgai lauktą pagrindinį paminklą. Jis pabrėžė: „Mūsų dažnai klausia, ar mes turime parko viziją. Drąsiai atsakome: taip, turime. Jau rudenį numatoma Kauno rajono savivaldybei pateikti mūsų parko viziją su pagrindiniu paminklu. Parko vizijos raštui nupiešti vėl sugrįžo į parką mūsų pagrindinis architektas Stasys Kalinka. Mus palaiko ir Kauno rajono savivaldybė. Pirmiausia, meras Valerijus Makūnas, taip pat Antanas Nesteckis, Jonas Gurskas. Esame su visais susitikę, visi pritaria – reikia parko vizijos ir tuomet pradėsime kitą parko kūrimo etapą“.
Šaulys prof. Arimantas Dumčius kartu su šauliu Juliu Proškumi aktyviems Žalgirio parko kūrėjams-rėmėjams įteikė savo išleistą knygutę „Jie kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę.“
Šventės dalyvius linksmino net keturi meno kolektyvai, tai Romainių vokalinis ansamblis „Rūta“, Babtų kultūros centro folkloro ansamblis „Vėrupė“ ir Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Vėrupė“, o koncertą baigė Domeikavos liaudies kapela „Jovaras“.
Po polkos ir valso visi dalyviai buvo vaišinami koše, kurią išvirė Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai.
Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad minėjimas virto šventė ir visi pageidavo, kad toks renginys vyktų ne tik kitais metais, bet dar po trejų metų, švenčiant 610 –ąsias Žalgirio pergalės metines, mūšio inscenizacija vyktų šiame parke, nes čia natūraliai egzistuoja tam reikalinga erdvė, kalnas ir miškas.
