Kai žmogus dirba iš širdies…
Pasiekti kitų širdis gali, kai pats dirbi iš širdies… Vaikai, apsilankę Priešgaisrinėje techninėje parodoje, esančioje Vilniuje, Švitrigailos g. 18, visada išeina degančiomis akimis ir trokšdami tapti ugniagesiais gelbėtojais. Jiems parodoje didžiulį įspūdį darydavo ne tik sudegusio kambario ar žaibo maketai, galimybė pasėdėti gaisriniame automobilyje, bet ir čia dirbanti Alvyda Matuizienė. Ji sugebėjo bendrauti ir prevencinėmis žiniomis su vaikais dalytis taip, kad šie, sugrįžę į namus, net tėveliams patardavo, kaip apsaugoti juos nuo gaisro.
Šį darbą A. Matuizienė dirbo trisdešimt vienerius metus. Dirbo ne valdiškai, dirbo iš širdies. Ir vaikai tai iškart pajusdavo. Nors ji negesino gaisrų, bet daugeliui jos patarimai padėjo išvengti skaudžių nelaimių. Atsakyti ji gebėjo į visus vaikų klausimus. Net techninius gaisrinių automobilių duomenis pateikdavo vaizdžiai ir bėrė faktus apie juos kaip žirnius. Ne kartą jai teko į glėbį sugauti iš gaisrinio automobilio šokančius mažus patrakėlius, kai jie pamiršdavo atsargumą. Su jais ji dalijosi ne vien gaisrinės saugos žiniomis. Paaiškindavo, kaip reikia pasisveikinti, ar kodėl negalima vieniems iš kitų tyčiotis.
Šiandien jos paskutinė darbo diena. Bet mums visiems lieka A. Matuizienės surinkta gaisrinės saugos istorija, suguldyta į knygos „Ugnis ir laikas liudija“ puslapius, lieka daugybė prevencinių patarimų ir kruopščiai surinkta archyvinė medžiaga apie priešgaisrinę saugą.
Per metus šioje parodoje apsilankydavo per 2 tūkst. darželinukų ir moksleivių. Daugelis vaikų įsiminė ją ilgam. Kai kurie, apsilankę čia būdami pradinukai, šiandien jau atveda savo vaikus.