Darbuotojai ir darbdaviai vis dažniau išsiskiria taikiai
Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, darbo ginčų komisijose, įsteigtose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
Taip pat dažnėja atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, t. y. ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendė iki pirmojo posėdžio ir darbo ginčų komisijos nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.
„Taikos sutartys ar reikalavimų atsisakymas iki posėdžio rodo, kad darbo ginčų komisijos realizuoja esminę savo paskirtį – skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius bei vykdant tai teisiškai pagrįstai ir operatyviai“, – sako VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Janukevičienė spėja, kad taikių susitarimų turėtų tik daugėti, kadangi naujuoju Darbo kodeksu skatinama diskusija ir susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, o darbo ginčų komisijos nėra išimtis.
Dažniausiai į darbo ginčų komisijas kreipiasi darbuotojai. Prašymai pateikiami dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio, darbo naktį, švenčių ar poilsio dienomis darbuotojai pirmąjį metų pusmetį kreipėsi kone 90 proc. atvejų.
Pagal darbuotojų prašymus pirmąjį 2017 m. pusmetį darbo ginčų komisijos nusprendė išieškoti jų naudai per 2 milijonus eurų darbo užmokesčio skolų. Materialinei žalai atlyginti darbdavių naudai nuspręsta išieškoti apie 78 tūkst. eurų.
„Darbo ginčų komisijų svarba, atsakomybė ir, be abejo, darbo apimtys ypač išauga dabar, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Išplėtus darbo ginčų komisijų funkcijas, joms pavesta nagrinėti beveik visus individualius darbo ginčus. Įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie pagal seno darbo kodekso nuostatas buvo nagrinėjami tiesiogiai teisme, taip pat kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės“, – pabrėžia I. Janukevičienė.
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus šiais metais įsteigtos dar trys darbo ginčų komisijos. Taigi, šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose veikia 17 darbo ginčų komisijų: Vilniaus teritoriniame skyriuje – 6, Kauno ir Klaipėdos – po 3, Šiaulių – 2, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos. Nuo 2013 m. veikiančiose darbo ginčų komisijose, išsprendus darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio, nukentėjusioms pusėms nuspręsta išieškoti beveik 18 milijonų eurų.
