Kuriamos prielaidos priverstiniam hospitalizavimui
Lietuva klimpsta alkoholizmo liūne. Vienas mūsų gyventojas 2013 m. vidutiniškai suvartojo 12,9 litrų absoliutaus alkoholio ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį – 10,5 litrų absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam gyventojui. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenys per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Tai sudaro 82 procentus to amžiaus šalies gyventojų.
2016 metais vienas lietuvis vidutiniškai suvartojo 13,2 litro gryno alkoholio, 2015 metais – 0,8 litro daugiau.
Šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse pernai parduota 3,4 mln. dekalitrų degtinės, viskio, brendžio ir kitų spiritinių alkoholinių gėrimų pan. Vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų. Alaus – 25,3 mln. dekalitrų. Kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose parduotuvės, kur dirba 1 – 3 darbuotojai, prekyba alkoholiu siekė beveik 37 proc., o kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc.
Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema. Policijos departamento duomenimis, 2013 m. užregistruoti 546 kelių eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neblaivūs asmenys. Juose žuvo 2013 m. – 96, buvo sužeisti 2013 m. – 929 žmonės. 2013 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 905 žmonės. Lietuvoje yra apie 150 tūkst. šeimų, kurios tėvas ar mama arba abu vartoja alkoholį. Akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai dideli, keliantys socialinę žalą tiek asmens, tiek ir visuomenės sveikatai.
Medicininė pagalba kenčiantiems nuo alkoholio mūsų šalyje kol kas gali būti suteikiama tik tam asmeniui sutikus. Kalbantis su savivaldybių atstovais labai dažnai tenka išgirsti, kad įkalbintas gydytis žmogus, nuvažiavus į gydymo įstaigą persigalvoja ir atsisako pagalbos.
Įvertindami alkoholizmo mastą, šios priklausomybės sukeliamus socialinius, ekonominius padarinius pateikiau Narkologinės priežiūros įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiame sudaryti prielaidas esant atitinkamoms sąlygoms priverstinai hospitalizuoti ne tik narkologinius ligonius, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, taip pat – priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Siūlome aiškiau apibrėžti asmenų, kurie gali kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl paciento konsultacijos ratą. Priėmus įstatymo pataisą dėl paciento konsultacijos į gydytoją psichiatrą galėtų kreiptis ir paciento atstovas, artimieji, policija, socialinis darbuotojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, jei jiems tapo žinoma apie galimą asmens priklausomybę. Siūlome tokią teisę suteikti ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių specialistams..
Priverstinį gydymą siūlome taikyti tik teismo keliu. Teisė kreiptis į teismą dėl priverstinio asmens, kuriam įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, suteikiama psichiatrui, o nukreipti pas psichiatrą – šeimos, Psichikos sveikatos skyrių ir kitiems gydytojams, esant ūmioms problemoms.
Tačiau vien gydymo neužtenka. Pabaigus gydymą jam turi būti suteikiama reabilitacija, ko šiandien nėra ir asmuo sugrįžęs į savo aplinką vėl girtauja. Tad siūlome įstatymu įteisinti 20 dienų trukmės gydymą medikamentais, o po to sudaryti sąlygas reabilitacijai. Asmeniui turi būti suteikta Minesotos programa ar kita pagalba.
Žinoma, tai reikalauja lėšų, bet tai yra kelias, kuriuo mes turime eiti, kad girtaujančios šeimos nesudarytų sąlygų vaikams augti juos žalojančioje aplinkoje. Juo labiau, kad tokie tėvai savo vaikams neretai patys įpila alkoholio. Draudimai parduoti alkoholį nuo 20 metų tokiose šeimose nebus veiksmingi.
Užs. Nr. RS-9