Garsus kardiochirurgas Jurgis Brėdikis paskelbtas Kauno garbės piliečiu

Antradienį rotušėje Kauno miesto Garbės piliečio regalijos įteiktos kardiochirurgui, akademikui Jurgiui Brėdikiui. Kaunietis tapo 26-uoju miesto Garbės piliečiu. Šventinio renginio metu būrys Kaunui nusipelniusių asmenų taip pat apdovanoti Santakos garbės ženklais ir burmistro J. Vileišio medaliais.

„Sveikinu jus Vasario 16-osios proga, nes dar tvyro jos aidai. Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais miesto taryba bendru sutarimu vienam kauniečiui suteikia Garbės piliečio vardą. Šiandien nusipelniusiems, savo darbais garsinantiems Kauną, stiprinantiems miesto pozicijas ir savo valstybę kauniečiams įteiksime Santakos garbės ženklus ir burmistro Jono Vileišio medalius. Džiaugiuosi, kad akademikas Jurgis Brėdikis savo darbais garsino ne tik Kauną, bet ir Lietuvą. Jis – vienas žymiausių Rytų Europoje ir net pasaulyje. Iš jo mokėsi garsūs pasaulio gydytojai“, – kalbėjo meras Andrius Kupčinskas.

„Būti Kauno piliečiu garbė, o Garbės piliečiu – didelė garbė. Turiu daug apdovanojimų, jie guli aplanke, o Garbės piliečio vardas bus gyvas – kas gi nenori būti amžinybėje. Myliu savo miestą. Visą gyvenimą dirbau sveikatos srityje. Apie mano ir kitų kauniečių darbus sužinojo buvusios sąjungos respublikos, sklido žinia po pasaulį. Į Kauną žmonės važiavo ne tik gydytis, bet ir domėtis mūsų pasiekimais, iš mūsų mokėsi. Dėkoju už įvertinimą. Manau, kad Kaune yra daug žmonių, vertų šio vardo“, – kalbėjo J. Brėdikis.

Susirinkusiems į šventę J. Brėdikis pasakojo apie Kauną, koks jis buvo anksčiau ir kaip pasikeitė.

Naują Garbės pilietį sveikino LR Seimo narys, buvęs J. Brėdikio kolega Arimantas Dumčius. Jis akcentavo pagrindinius akademiko darbus, kurie buvo naujovė medicinoje ir stebino kitų šalių kolegas.

„J. Brėdikis yra medikas titanas, jis – kardiochirurgas patriarchas. Be to, daug prisidėjo atkuriant VDU, išleido kelias knygas, yra asociacijos „Šviesuva“ narys, dirbo ministru ir diplomatu“, – sakė A. Dumčius.

Garbės piliečio vardo suteikimo proga akademiką sveikino buvę ministrai J. Sinevičius, J. Biržiškis, V. M. Čigriejienė, Kauno klinikų medikai, asociacija „Šviesuva“, buvę studentai, miesto tarybos narys G. Budnikas ir kt. Kompozitorius G. Kuprevičius skyrė muzikinį sveikinimą.

Pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklas buvo įteiktas akademikui Zigmui Zinkevičiui. Jo darbai lituanistikos ir lietuvybės srityje taip pat ypatingai dideli.

„Noriu akcentuoti Vasario 16-osios Akto reikšmę. Šalis buvo okupuota, nutautinta, Lietuvos inteligentijos tik vienetai, bet prasidėjo tautinis atgimimas. Tai buvo beveik stebuklas. Beraščių tauta pareiškė – „gana vergauti!“. Prezidentas A. Smetona buvo Lietuvos ir lietuvybės gelbėtojas. Apie save galiu pasakyti, kad rašau tokias knygas, kurios Lietuvai dabar labai reikalingos. Kai kam mano veikla nepatinka. Daug patyriau, niekam nepataikavau. Ačiū Kaunui ir jo vadovams už įvertinimą ir apdovanojimą“, – kalbėjo akademikas Z. Zinkevičius, išleidęs apie 100 knygų ir apie 1000 mokslinių straipsnių.

Santakos garbės ženklai ir J. Vileišio medaliai buvo įteikti kitiems savo darbais bei veikla pasižymėjusiems ir nusipelniusiems kauniečiams. Už didelius nuopelnus apdovanotiems asmenims kauniečiai nepagailėjo gėlių ir aplodismentų. Susirikusiems grojo Kauno styginių kvartetas, vadovaujamas Sauliaus Bartulio.

Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai, ypač uolų ir sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą meras apdovanojo šiuos asmenis:

Algirdą Vaclovą Patacką, – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Valentiną Aleksą, visuomenininką, – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Tomą Karklį, kapelioną, – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Kristiną Kazakevičiūtę, Kauno kamerinio teatro aktorę, – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Mariją Macijauskienę, rašytoją, – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Eglę Eutropiją Mikulionytę, teatro ir kino aktorę, – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Laimutę Rekašienę, liaudiškų šokių kolektyvo „Suktinis“ meno vadovę, – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu;

Zigmą Zinkevičių, akademiką, – 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotais ir žalvariniais medaliais už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį meras apdovanojo šiuos asmenis:

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu Liną Adomaitį;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro Rinkodaros skyriaus vadovą Mindaugą Arlauską;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu lengvosios atletikos trenerę Birutę Kalėdienę;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu 30 metų profesinės veiklos sukakties proga architektą ekspertą Audrį Karalių;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu aktyvų visuomenininką Vladislovą Joniką;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus narį Joną Ivaškevičių;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu Lietuvos motorlaivių federacijos prezidentą Edmundą Janauską;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininką, įstaigos tarybos pirmininką Alvydą Bakutį;

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir ugdant Kauno gyventojų pilietinę savimonę apdovanotas aktyvus visuomenininkas Vladislovas Jonikas.

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoją Juozą Ylą.