Anykščių viešojoje bibliotekoje – susitikimas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite
Vasariškai tvankų rugpjūčio 16-osios vakarą Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje Anykščių gyventojai sulaukė neeilinės viešnios – Kristina Sabaliauskaitė atvyko pabendrauti su savo skaitytojais ir pakalbėti apie visą „Silva rerum“ tetralogiją bei jos paskutinę dalį. Į susitikimą su istorinių romanų ciklo autore susirinko pilnutėlė salė gerbėjų. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dangira Nefienė susirinkusius pakvietė draugiškam ir atviram pokalbiui.
Atsakydama į vakaro vedėjos D. Nefienės klausimą apie istorinę jos knygų reikšmę, autorė pripažino, kad populiarioji romanų tetralogija „Silva Rerum“ yra tam tikro paminklo pastatymas Lietuvai, kurios nebėra, prikelianti mūsų truputėlį jau pamirštą epochą. Rašytoja atviravo, kad ją nuo vaikystės visada domino faktai ir teigė, kad fantazijos moksle nėra labai pageidautinos.
„Kai pradėjau kurti ir rašyti, mane visada domino ne tiek legendos, ne tiek fantazijos istorinėmis temomis, kiek istorijos empatija – įsijautimas į istoriją, susitapatinimas su ja“, – sakė rašytoja. Rinkdama medžiagą savo disertacijai, rašytoja visada galvojo, kodėl niekas neparašo istorinio romano, nes pasak jos, yra tiek daug spalvingų istorijų. Po kiek laiko ji pati tam ryžosi ir pabrėžė, kad istoriniame romane turėtų būti svarbu ne tik faktai, bet ir jausmai. Žmogiškosios egzistencijos dimensijos įtraukimas į romaną ir yra tai, kas skiria istorinį romaną nuo mokslinio.
„Ar knyga išliks šiuolaikiniame technologijų pasaulyje?“ – į šį vakaro vedėjos užduotą klausimą menotyros mokslų daktarė K. Sabaliauskaitė turėjo tvirtą atsakymą. „Aš esu už popierinę knygą dėl jos tvarumo. Popierinis formatas yra pats tvariausias. Kol kas niekas tvaresnio ir tobulesnio varianto nesukūrė. Elektroninis knygos formatas tobulėja ir keičiasi, tuomet reikalingas performatavimas ir tai nėra patvaru, todėl ir bibliotekininkai turėtų būti atsargūs su tuo, ką ir kiek skaitmenina“, – įsitikinusi rašytoja.
Paklausta apie kūrybinio darbo procesą ir romano struktūrą, tetralogijos „Silva Rerum“ autorė kalbėjo: „Idėja labai daug brendo ir fermentavosi. Kadangi tai istorinis romanas, tam tikra struktūra išlieka. Juk negali sugalvoti alternatyvios istorinio personažo gyvenimo pabaigos“, – atviravo tetralogijos autorė ir teigė, kad rašymas jai truputį yra kaip kelionė. – „Tu turi žinoti kur nori nuvažiuoti, nes kitaip bus beprasmis klaidžiojimas. Jeigu nori pradėti kelionę turi turėti tikslą. Bet kelionės maršrutas negali būti sustabarėjęs, griežtas, kad sau nepasiliktum vietos ir galimybės užsukti kažkur už kampo, pažiūrėti į skersgatvį, patirti nuotykius, sustoti kažkuo pasigrožėti…“
„Silva Rerum“ istorinių romanų ciklas – vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas „Silva Rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Už tris romano dalis 2015 m. K. Sabaliauskaitė gavo Liudo Dovydėno premiją. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos.
Nuoširdžiai dėkojame vakaro vedėjai Dangirai Nefienei už taiklius bei įdomius klausimus ir įžvalgas, o rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei – už gilias mintis ir betarpišką bendravimą. Jūsų dėka visiems susirinkusiems vakaras tapo įsimintinu ilgam.
