Į keramikų simpoziumą – ir iš tolimosios Japonijos
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose rugpjūčio 24 d. baigėsi to paties mėnesio 17 dieną prasidėjęs tarptautinis liaudies keramikų simpoziumas. Rugpjūčio 21-ąją muziejuje buvo surengtas simpoziumo pristatymas ir parodos atidarymas, sulaukęs nemažo susidomėjimo. Kitaip, matyt, ir būti negalėjo, nes kūrėjai į simpoziumą suvažiavo iš tolimiausių pasaulio kraštų. Trečiajame tarptautiniame liaudies keramikų simpoziume kūrė, lipdė, grožėjosi Lietuvos gamta ir džiaugėsi Utenos krašto žmonių svetingumu keramikai iš Japonijos, Armėnijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Gruzijos ir Lietuvos.
Jais rūpinosi, jiems talkino bei sveikino parodos atidarymo proga pats puodžių karalius Vytautas Valiušis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Centro tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė, vyresn. specialistė Darija Čiuželytė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė.
Į parodos atidarymą susirinko beveik visi kūrėjai. Tai porceliano meistrai iš Japonijos Yutaka Nanko ir Haruhiko Ito, buvęs Idziuniotsu miesto meras, Ukrainos atstovai Sergejus Radko ir Zoja Predko, du Levanai iš Gruzijos, simpoziume vadinti pirmuoju ir antruoju, lydimi Gorio valdžios atstovo Zazos Mezvishvili, kūrėjai iš Armėnijos Nane Bagratuny ir Shahe Harutuntan, baltarusiai Sergejus Kulažinas ir Dmitrijus Poleščiukas, lydimi Mogiliovo miesto valdžios atstovo Olego Chmelkovo, Lietuvos keramikės vilnietė Rima Leipuvienė, Genia Vaičikauskienė iš Kupiškio ir Skaidrė Račkaitytė iš Anykščių. Nebuvo tik latvių Ligos Merginos ir Lilijos Zeilos, kurios išskubėjo į svarbų renginį savo šalyje. Kūrėjus pristatė ir apie jų darbus kalbėjo Teresė Jurkuvienė. Keramikos parodą paįvairino skiautininkės Danutės Bražėnienės darbai. Kaip pati autorė prasitarė, niekada nebūtų pagalvojusi, kad iš skiaučių sukurti paveikslai tarpusavy taip puikiai gali derėti su keramikos darbais. O Vytauto Valiušio muziejuje jie tikrai derėjo, pabrėždami vieni kitų elegantiškumą, lengvumą ir spalvingumą.
Kalbėdami apie parodą ir simpoziumą, kūrėjai ne tik pristatė savo veiklą, dėkojo už galimybę kurti nuostabiame Aukštaitijos kampelyje, bet ir nepatingėjo pasveikinti visų bei padainuoti savo gimtosiomis kalbomis. Muziejuje skambėjo ukrainiečių, armėnų, baltarusių, gruzinų kalbos, o parodos lankytojai negailėjo aplodismentų už dovanotas džiugias akimirkas.
Kiekvienam dalyviui Vytautas Valiušis įteikė atminimo dovanų. Tai ir simpoziumo plakatas, ir lino marškinėliai, ir knyga „Keramika Utenos krašte“. Buvo ir kitokių dovanų: puodžių karaliaus ir Utenos kraštotyros muziejaus direktorės šokis, skambant Arūno Paškevičiaus saksofono muzikai.
Simpoziumo pristatymas ir parodos atidarymas baigėsi visų simpoziumo dalyvių bendra nuotrauka ir šventiniu pasibuvimu muziejaus kiemelyje. Ir čia netilo kalbos, kūrėjai dėkojo už patirtas emocijas, dalijosi įspūdžiais, sakydami, kad Leliūnuose juos gaubė kūrybinė aura ir įkvėpimas, kad dalyvavimas simpoziume daugeliui tapo svarbiu postūmiu kūryboje. „Tikimės, kad ir kitais metais būsime pakviesti į Leliūnus. Būtinai atvažiuosime“, – kalbėjo keramikai.
