Baigiamas vykdyti projektas „Sakralinės erdvės, kaip europietiškumo atminties būtovės“
Baigiasi vasara, o su ja baigiasi ir ES programos „Erasmus+“ projektas „Sakralinės erdvės, kaip europietiškumo atminties būtovės“, kuriame dalyvavo Sudargo evangelikų liuteronų parapija. Prasidėjęs 2015 m. rugsėjo 1 d., oficialiai projektas baigiasi 2017 m. spalio 31 d. Rugsėjo 17 d. Berlyne vyks projekto rezultatų pristatymas.
Liepos 12-16 d. šešių šalių atstovai susitiko Vilniuje vykusioje projekto „Vasaros akademijoje“. Atsižvelgiant į užklupusį orą, tikslesnis pavadinimas būtų „Lietaus akademija“, nes svečiai pakliuvo į patį liūčių sūkurį, kai buvo atšaukiami lėktuvai, gatvėse skendo automobiliai, o pėstieji braidė po vandenį iki kelių. Susitikimo metu projekto dalyviai dar kartą aptarė sakralinių erdvių suvokimą, jų plėtrą, dvasingumo kaip veiklos, estetikos ir bendravimo sakralinėse erdvėse klausimus. Įvairių šalių atstovai diskutavo, kas yra svarbiausia laike ir erdvėje, kur sutinkamas Dievas. Diskutavo, kaip sakralines erdves mes pristatome kitiems, ko tuo siekiame ir kaip prisidedame prie tolesnio Europos atminties kūrimo.
„Vasaros akademijos“ metu projekto dalyviai aplankė ne tik Vilniuje ir Kaune esančias bažnyčias, bet ir Panerių memorialinį muziejų, kuris daugumai paliko stipriausią įspūdį. Kaune daugiausiai susidomėjimo sulaukė Dievo Kūno (Garnizono) R. katalikų bažnyčia. Ji – labai tinkamas Europos sakralinių erdvių pokyčių skirtingais laikotarpiais pavyzdys. Dominikonų bažnyčia – kariuomenės įgulos dislokacijos vieta – grūdų, vėliau – amunicijos, sandėlis – stačiatikių cerkvė – Lietuvos kariuomenės garnizono bažnyčia – knygų bazės sandėlis – kino teatras – vėl sandėlis – vėl bažnyčia… Tokią, kokią matėme ją šįmet, kitais metais turbūt jau nepamatytume, nes, surinkus pakankamai lėšų, ruošiamasi pradėti griauti sovietmečiu statytas perdangas ir atverti pirminę vidaus erdvę – sakralinę. O iki tol sukiojomės po apsilaupusiais skliautais ir lipdami per apdulkėjusius lentgalius ir plytų krūvas stengėmės suprasti, kokius pojūčius ir mintis ši erdvė mums sukelia. Kiek tame dvasingumo ir kiek – europietiškumo. Tarsi vėl būtume palapinėje dykumoje.
Kaip ir vaikų vasaros stovykloje: ji baigiasi ir laukas lieka tuščias. Apie kelionę į Pažadėtąją žemę, Susitikimo palapinę, bažnyčios atsiradimą ir Europą mes kalbame ir edukacinės programos mokiniams metu, kurią parengėme vykdydami šį ES programos „Erasmus+“ projektą. Jos metu vaikai susipažįsta su Sudargo sakralinėmis erdvėmis ir jų kelione per istorinius laikotarpius. Izraelitų kapinių pėdsakai, Romos katalikų bažnyčios griuvėsiai, buvusi liuteronų maldos namų vieta, prof. Otto Bartningo Kančios bažnyčios kelias iš Vokietijos į Lietuvą. Girdėdami gyvų liudininkų pasakojimus ir žiūrėdami video medžiagą apie išgyventus sakralinių erdvių pokyčius laike, vaikai suranda sąsajas ir skirtumus tarp Lietuvos ir visos Europos, o „statydami“ mažą Emauso bažnyčios maketą, gali išbandyti savo architektūrinius gebėjimus. Ir pagalvoti apie tai, kad mes visi esame kelionėje. Neturėdami čia išliekančio miesto ir visada ieškodami būsimo.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.7-8
