Prezidentė stiprina kovą su neteisėtu praturtėjimu
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke Edita Janušiene ir laikinai einančiu pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi Šarūnu Rameikiu aptarė kovos su korupcija situaciją. Ypatingas dėmesys buvo skirtas neteisėtam praturtėjimui.
Pasak Prezidentės, žmonėms akis bado įžūlūs neteisėto praturtėjimo ir nebaudžiamumo atvejai, atimantys iš visuomenės tikėjimą teisingumu ir sąžiningumu, didinantys socialinę atskirtį. Nors tarptautiniai ekspertai priskiria Lietuvą prie valstybių, kontroliuojančių korupciją, tačiau negalime taikstytis su korupcijos daroma žala, kuri nemažą dalį ekonomikos stumia į šešėlį. Net 75 proc. emigrantų kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, nurodo aukštą korupcijos lygį.
Šalies vadovės iniciatyva baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą numatyta prieš septynerius metus. Per tą laiką, Generalinės prokuratūros duomenimis, pradėti 357 ikiteisminiai tyrimai, o kaltinamųjų galimai įgyto neteisėto turto vertė siekė beveik 53 mln. eurų. Tačiau didesnė dalis ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Teismą pasiekė vos pusšimtis bylų, o nuteisti buvo tik keli asmenys. Šiuo metu prokuratūra organizuoja 61 ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.
Konstitucinis Teismas šių metų kovo mėnesį galutinai išsklaidė abejones konstatuodamas, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka Konstituciją. Prezidentė domėjosi, kokių dar papildomų teisinių priemonių reikėtų, kad kova su neteisėtu praturtėjimu būtų efektyvesnė, kodėl praktikoje neišnaudojamos išplėstinio turto konfiskavimo galimybės.
VMI duomenimis, atliekant patikrinimus nustatomos milijonais eurų skaičiuojamos neaiškios kilmės pajamos. Praėjusiais metais ši suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį – 12 mln. eurų. Tokios pajamos apmokestinamos tik standartiniu gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.), o teismai dažniausiai skiria minimalias, vos 10 proc. baudas nuo priskaičiuotų mokesčių sumos.
Prezidentės nuomone, neteisėto praturtėjimo bylos turėtų būti priskiriamos prie prioritetinių, o ikiteisminiams tyrimams keliami griežti reikalavimai. FNTT, kuriai tenka apie 70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo, turėtų ypatingą dėmesį skirti tyrėjų kvalifikacijai, taip pat užtikrinti, kad įtariamieji nespėtų perleisti turto ir išvengti jo konfiskavimo. Mokestinių patikrinimų metu turėtų būti atidžiau vertinami turto ir pajamų neatitikimai.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrina adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis.
Todėl Prezidentė teikia Seimui Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, numatančias didesnes baudas asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokestinius pažeidimus daro pakartotinai.
Jei asmuo negali pagrįsti savo pajamų, Prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus taip pat būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos.
Didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.
Stiprinant kovą su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu 2010 m. Prezidentės iniciatyva buvo įteisintas išplėstinio turto konfiskavimas, suteikiantis galimybę konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms. Daugiau kaip dvejus metus, nuo 2015 m., galioja Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, užkirtusios kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimis.
