Javapjūtei artėjant prie pabaigos derliaus kokybė kol kas džiugina

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau ji jau persirito į antrą pusę, ir galima pasidžiaugti geresniais nei pernai beveik visų javų bei rapsų sėklų kokybės rodikliais. Tai teikia vilties, kad šiemet lietuviškų javų ir rapsų derlius bus geresnis nei pernai. Tokias išvadas galima daryti išanalizavus Valstybinės augalininkystės tarnybos tinkle administruojamų grūdų analizatorių „Infratec“ bei laboratorijoje atliktų kokybės tyrimų duomenis.

Šių metų rapsų kokybė lyginant su praėjusiais metais yra geresnė – žieminių rapsų aliejaus kiekis yra 44–47 proc., o kartais siekė net 49 proc. (2016 m. buvo 41–43 proc.).

Didžioji dalis superkamų kviečių atitinka antros kokybės klasės reikalavimus, tuo tarpu pernai dauguma kviečių buvo trečios klasės. „Ekstra“ klasės kviečiams pritrūko saulės. Šių metų derliaus grūduose baltymų kiekis yra 12,5–14 proc., glitimo kiekis svyruoja nuo 25 iki 27 proc. Grūdai stambūs, todėl saiko svoris siekia apie 78–83 kg/hl. Kritimo skaičius 280–320 s. Tuose regionuose, kur rugpjūčio antroje pusėje nušniokštė liūtys, kritimo skaičius ženkliai mažėja ir tesiekia 170–230 s. Rugių kritimo skaičius taip pat aukštas – 180–240 s (minimalus turėtų būti 120 s).

Deja, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, grūdų neaplenkė įvairios ligos. Grūdus superkančių laboratorijų darbuotojai skundžiasi, kad pasitaiko fuzarium pelėsiniais grybais užkrėstų grūdų, tačiau galime pasidžiaugti, kad šiais metais, skirtingai nei 2016 m., kol kas nėra „taškuotų“ (pelėsio pažeistų) grūdų arba jų randama labai mažai. Labai neramu, kad vis plečiasi kūlėtų kviečių (turinčių būdingą trimetilamino kvapą – panašų į silkių sūrymo) plotas iš pietinių Lietuvos rajonų labiau link šiaurinių. Kūlėti kviečiai netinkami nei žmonių maistui, nei gyvulių pašarui.

Nuo derliaus pradžios laboratorijoje gauti 24 arbitražiniai (ginčo) augalininkystės produktų mėginiai ir atlikti 64 kokybės tyrimai, dėl kurių kilo nesutarimų tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų. Į laboratoriją atkeliauja daug javų grūdų ir aliejingųjų sėklų (rapsų) mėginių, kurie nėra laikomi ginčytinais, bet dažniausiai užsakovai nori pasitikrinti kokybę, sakydami „dėl savęs“, kad žinotų, ar teisingai su jais atsiskaito grūdų supirkėjai.

Kol kas laukuose dar bręsta grikiai, pupos, kukurūzai, ir kokia bus jų kokybė – nežinia, bet visada tikimės geriausio.