Seimas po svarstymo pritarė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektui

Seimas, 69 parlamentarams balsavus už, 13 – prieš ir 18 susilaikius, po svarstymo pritarė naujos redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti valstybės įsipareigojimo garantuoti vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus.

Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad išmokas administruotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Išmokų administratorius skirtų ir mokėtų išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui. Jei vaikas gautų dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skirtų ir mokėtų teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Numatoma, kad išmoka vienam vaikui per mėnesį negalėtų būti didesnė negu 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.

Išmokos būtų mokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, iš administratoriaus atgautų atitinkamai iš skolininko ar pareiškėjo išmokų sumų, iš apskaičiuotų ir išieškotų delspinigių už išmokų administratoriaus išmokėtas ir skolininko negrąžintas išmokas.

Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgytų teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradėtų skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigtų skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negalėtų būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažintų išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu.

Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai  iš skolininko būtų išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.

Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalėtų grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.

Įstatymas būtų taikomas asmenims, nesukakusiems 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų nedarbingiems asmenims, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, ir vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjui (rūpintojui), kuris kreipiasi dėl išmokų mokėjimo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Teisę į išmokas turėtų vaikai Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės arba užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, būtų įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; vaikai, ilgiau kaip mėnesį negaunantys vaiko išlaikymo lėšų ar gaunantys tik dalį vaiko išlaikymo lėšų. Taip pat numatoma, kad prašymą dėl išmokų teikiantis pareiškėjas turėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.