Menininko Vlado Oržekausko sukurtos stacijos jau naujoje Dubingių bažnyčioje

Katalikų bažnyčia neįsivaizduojama be Kryžiaus kelio stočių arba stacijų – 14 religinių paveikslų, vaizduojančių Kristaus kančios kelią į Golgotą. Atstatytoje Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje (Molėtų r.), tebevykstant liturginio interjero kūrimo darbams, dailininkas prof. Vladas Oržekauskas pristatė specialiai šiems maldos namams sukurtas stacijas.
Prieš dvejus metus V. Oržekauskas savanoriškai prisijungė prie Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondo inicijuoto projekto „Menas pasakoja apie paveldą: Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia“ ir pasiūlė savo Kryžiaus kelio stočių variantą. Bažnyčios interjero kūrėjų grupė, suburta iš architektų, menininkų ir menotyrininkų, jo pasiūlytą idėją ir išraišką pripažino kaip itin tinkančią Dubingių Šv. Jurgio bažnyčiai – istorinėje vietoje atstatytiems šiuolaikiškos architektūros maldos namams. Jau tuomet menotyrininkė dr. Aurelija Rusteikienė prognozavo, kad šios stacijos itin organiškai įsilies į bendrą bažnyčios interjerą.
„Dalyvauti projekte nusprendžiau dėl mane dominančios tikėjimo temos. Tai pirmasis mano sakralinis projektas, kuris man tapo iššūkiu. Išnagrinėjau nemažai Kryžiaus stočių pavyzdžių nuo viduramžių iki mūsų dienų. Radau šiuolaikinių, originalių temos sprendimų, tačiau, daugelis jų nusileidžia tradiciniams sprendimams tuo, kad akcentuoja autorių plastikos stilių, o ne įvykio dvasią. Nusprendžiau sekti tradicine forma suteikiant stotims šiuolaikinį turinį. Rėmiausi nežinomo autoriaus, veikiausiai sekusio dar ankstesniu autoriumi, Kryžiaus kelio medžio bareljefų kompozicine struktūra. Atsižvelgiau į atstatytos Dubingių bažnyčios interjero struktūrinį bei spalvinį sprendimą. Suteikiau figūrinėms kompozicijoms lietuviškų lovatiesių raštų dėmenį. Iš čia ir pasirinkta technika – skaitmeninis atspaudas ant rankų darbo audinio. Kita vertus šia technika atliktos stotys žiūrint bet kuriuo kampu nereflektuoja atspindžių, atrodo vientisai ir vienodai.” – savo sprendimą paaiškina prof. V. Oržekauskas.
„Šios stacijos yra kitokios tuo, kad yra austos staklėmis, o tai labai artima lietuviškų medinių kaimo bažnyčių tradicijai, – pristatydama sukurtas stacijas kalbėjo interjero istorikė dr. Lina Preišegalavičienė. – Tai vienos geriausių Kryžiaus kelio stočių, kokias teko matyti šiuolaikinėse bažnyčiose. Kai žvelgi į Kristaus veidą, tai matai jame kančią, matai šiuolaikinius žmones ir tas vaizdavimas – įtikinamas. Dabar daug kas kuria modernizmo stiliumi, tačiau, mano nuomone, tai visiškai netinka medinės kaimo bažnyčios interjere“.
Menotyrininkė atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenei stacijos pristatomos tą pačią dieną, kai Vilniuje 1943 metais buvo likviduotas žydų getas, o Kristus – juk buvo garsiausias pasaulio žydas, kuris taip pat buvo nukankintas. Dėl šios priežasties renginio metu buvo prisimintos Dubingiuose gyvenusios ir nukankintos žydų šeimos. Nuo pat miestelio kūrimosi – XVI a. vidurio – jame gyveno gausi žydų bendruomenė. Įvairias istorijos etapais, žydai sudarė beveik pusę, o kartais ir daugiau nei pusę visų miestelio gyventojų. Antrojo pasaulinio karo metais beveik visi Dubingių žydai buvo sušaudyti prie Giedraičių (Molėtų r.) arba Pivonijos (Ukmergės r.) miškuose ir palaidoti bendrose kapavietėse. Renginio metu buvo perskaitytos atpažintų žydų vardai ir pavardės, o už neatpažintus ir nepaminėtus – perskaityta psalmė.
Naujai Dubingių bažnyčiai Kryžiaus kelio stotis sukūręs menininkas V. Oržekauskas yra baigęs Vilniaus dailės akademiją (VDA), kur įgijo interjero architekto specialybę. Prieš ketverius metus tapo VDA profesoriumi, studentams dėsto grafinį dizainą, vizualų meną ir kontekstą. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, konkursuose, rengia autorines parodas.
Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje net du kartus sudegė iki pamatų. 1954 m. supleškėjo parapijai nuo XVII a. antros pusės tarnavusi medinė bažnyčia, o po ketverių metų ir senoji medinė kapinių koplyčia, kurioje po pirmojo gaisro buvo įrengti maldos namai.
Naujos šiuolaikinės bažnyčios statybą inicijavo verslininkų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų įkurtas fondas, kuris šiuo metu rūpinasi maldos namų liturginio interjero įrengimu, įvairiomis istorinio Dubingių miestelio atgaivinimo iniciatyvomis.