Į Pakruojo rajono Pašvitinio mokyklą po 40 metų…
Rugsėjo 24 dieną į Pakruojo rajono Pašvitinio mokyklą po 40 metų buvę šios mokyklos mokytojai „atskubėjom, suvažiavom susitikti vėl su tais, su kuriais po vienu stogu „ganėm” atneštus gandrų”. Visai neprailgo aštuonios bendravimo valandos: aplankėme anapilin išėjusių kapus, uždegėme po žvakutę, mokykloje apžiūrėjome patalpas, kabinetus, kurie neatpažįstamai pasikeitė. O po to bendravome prie kavos puodelio apie tai, kaip mums sekėsi išsibarsčius po Lietuvą, ką veikėme, kiek užauginome savų vaikų, kiek turime anūkų… Tikrai…
… Gera buvo prisiglausti
Prie tų metų praeity,
Naštos metų dar nejausti,
Būt bent širdimi jauni…
Stengėmės gražiai gyventi,
Gerbt Tėvynę ir mylėt.
Tik… nesisekė… nesenti…
Teko džiaugtis ir kentėt…
Na ir kas, kad metai bėga
Lyg upelyje vanduo.
Skruostu ašara nurieda…
Bet… „širdy dar ne ruduo“…
Kad ir kiek prabėgtų metų,
Čia atvyksim vėl ir vėl.
Taip yra, ir Dievas mato,
Brandesni vis kažkodėl…
Sunkiau nešim metų naštą,
Gal išnyksim nebūty…
Nepamiršim šito krašto,
Nors ir būsime toli.
Bendradarbiai mano mieli,
Būkim žvalūs ir sveiki.
Čia sugrįšim vėl ir vėlei –
Pasiilgsim, dievaži,
To skambučio linksmo juoko,
Kuris primena dienas,
Kada buvom čia naujokai,
Kaip mes dirbom,,, svajones…
Elena Eidukienė
