Kaunietė atstovavo Lietuvą Malaizijos organizuotame renginyje, skirtam taikai
Taika – nūdienos aktualija, apie kurią mes susimąstome vis dažniau. Ypač šiuolaikinėje visuomenėje, kai pasukę žvilgsnį į rytus, matome Mianmaro etninį karą, o vakaruose – Katalonijos įvykiai dėl referendumo. Pasaulis imasi įvairių priemonių taikai kurti ir išlaikyti, tik ar jos veiksmingos? Ko gero visi sutiktų, kad čia svarbiausi politiniai sprendimai, bet ne ką mažiau reikšmingi ir pavienių žmonių ar organizacijų veiksmai. Vienas iš tokių – tai JCI (Junior Chamber International) organizacijos projektas „Peace is Possible“, nuvilnijęs per visą pasaulį. Apie projektą ir apie tai, kaip jis atkeliavo į Lietuvą pasakoja neseniai Malaizijos organizuotame „International Summit on Peace“ dalyvavusi JCI Kauno narė Dovilė Žiaukienė.
– Kodėl JCI svarbi taika? Koks pagrindinis projekto „Peace is Possible“ tikslas? Ar projekto tikslai aktualūs Lietuvai?
– JCI yra ta organizacija, kuri žvelgia į problemą ir dažnai imasi iniciatyvos pirmiau, nei aukštosios šalių institucijos. „Peace is Possible“ projektas prasidėjo 2016 m. pradžioje ir mes kaip nariai buvome įtraukti į kompaniją su tikslu atkreipti dėmesį į mūsų regionus, pagalvoti, kaip kalbėti apie taiką, kad ši informacija būtų įdomi žmonėms. Kaip apskritai atsirado šis projektas? Priežastis viena – dėl JCI organizacijoje esančių žmonių, kuriems rūpi tai, kas vyksta aplink mus. Projekto „Peace is Possible“ pagrindinis įkvėpėjas – tai 2016 metų JCI Lyderis, JCI Pasaulio Prezidentas Paschal Dike. Jo nuomone, taika yra aktuali visiems, aš sutinku su šia mintimi ir būtent todėl pasiryžau tapti šio projekto ambasadore Lietuvoje. Mačiau prasmę įtraukti ir mūsų šalį į šį projektą, nes taikos tema mums, lietuviams, aktuali tiek istoriškai, tiek geopolitiškai. O šių dienų įvykiai visame pasaulyje tik patvirtina, kad būtina kalbėti, gerbti ir suvokti taiką. Juk viskas pirmiausia prasideda nuo žodžių…
– Ką tau asmeniškai reiškia taika? Ar dažnai kalbi apie taiką su tave supančiais žmonėmis?
– Išgirdus žodį „taika“, pirmiausia man kyla mintys apie save, kad reikia pradėti nuo savęs, būti taikoje su savimi, šeima, bendruomene ir aplinka, kuri supa mane ir mus visus. Aš savo akimis mačiau, kaip mano šalis tapo nepriklausoma ir tikrai tikiu, kad kalbėjimasis apie taiką tarpusavyje didina žmonių sąmoningumą ir priverčia susimąstyti apie taiką, jos prasmę, ko ji yra verta. Prisipažinsiu, apie taiką pradėjau galvoti ir kalbėti penkis kartus daugiau, kai pradėjau dirbti su projektu „Peace is Possible“ (šypsosi).
– Neseniai buvote Malaizijos organizuotame „Peace is Possible“ susitikime – kokie įspūdžiai?
– Taip, buvau Malaizijoje rugsėjo mėnesį „International Summit on Peace“, kurio pagrindiniai rėmėjai ir organizatoriai buvo JCI organizacija ir Saravako valstijos Vyriausybė. Renginyje dalyvavo apie 600 dalyvių iš daugiau nei 100 valstybių. Nemaniau, kad šiame renginyje sutiksiu tiek daug jaunų žmonių, kurie yra pasiryžę nelaukti rytojaus, o pradėti veikti šiandien dėl taikos. Kiekvienas pranešėjas buvo kartu ir įkvėpėjas, kuris pasidalino asmenine istorija ir patirtimi.
Mes, organizacijos nariai, dažnai sakome, kad JCI suteikia daugybę galimybių – šiame renginyje aš tuo dar kartą įsitikinau. Renginio uždarymo pranešėjas buvo Nigerijos valstybės prezidentas (2010-2015) Dr. Googluck Jonathan, kurio prezidentavimo metais buvo skatinama taika pačioje Nigerijoje ir aplinkinėse valstybėse, jis įrodė, kad Nigerijoje rinkimai gali būti taikūs, laisvi ir sąžiningi, skatino įvairius projektus ir plėtrą įvairiuose regionuose, suteikė įgaliojimus moterims ir jaunimui. Šio Prezidento dėka šalies vienybė ir laisvė buvo aukščiau asmeninių ambicijų ir pirmą kartą tautos istorijoje taikiai perduota valstybės valdymo galia opozinei partijai. Šis žmogus įkvėpė ir 2016 metų JCI Pasaulio Prezidentą Paschal Dike tikėti taika ir ją skleisti pasaulyje.
– Ko gero mažai kas yra girdėjęs apie JCI – kas tai per organizacija?
– Aš į JCI atėjau paskatinta draugės, nes po doktorantūros studijų turėjau daug laisvo laiko ir iš draugės buvau girdėjusi apie visapusišką organizacijos veiklą. Tikrai nesitikėjau, kad ateityje būtent dėl šios organizacijos turėsiu galimybę išvykti į Malaiziją! Kodėl esu JCI? Nes čia galiu bendrauti su naujais žmonėmis, mokytis iš jų ir tobulėti socialinėje aplinkoje. Jau dabar galiu pasakyti, kad JCI praturtino ir praturtina mane kaip asmenybę. Mes, JCI organizacijos nariai, dažnai sakome, kad tai organizacija, kuri padeda peržengti savo komforto ribas, pakoreguoja atostogas, įkvepia ir suteikia neribotas galimybes. Tad dalinis finansavimas ir galimybė dalyvauti Malaizijoje dar kartą įrodė, kad tai tiesa!
