Kultūros ministerijoje tariamasi, kaip 2018 metų Dainų šventę paversti visuotiniu reiškiniu

Vasario 25–ąją LR kultūros ministerija  paskelbė Kultūros politikos vystymo diena, skirta aptarti kai kuriuos kultūros tradicijų išsaugojimo regionuose klausimus. Daugiausia dėmesio skiriama mėgėjų meno, dainų švenčių, kitoms visuomenei ir valstybei reikšmingoms kultūros tradicijoms.

„Šiandien neeilinė diena Kultūros ministerijoje, ji skirta nuspręsti, kaip 2018 metais Lietuva, Latvija ir Estija iškilmingai švęs Nepriklausomybės šimtmetį. Šiandien nė vienam iš mūsų nekyla abejonių, kad Dainų šventė po trejų metų turėtų ypač garsiai suskambėti visose trijose Baltijos šalyse. Tai bus iškiliausia ir stipriausia mūsų, vieno likimo susietų tautų, šventė. Visi kartu, susikibę rankomis ir dainomis švęsime mūsų valstybių gimtadienius, todėl šiandien susitikome aptarti, ne tik kaip laikysimės dar 2005 m. Taline priimtos rezoliucijos, kuria trys Baltijos šalys įsipareigojo užtikrinti Dainų švenčių, kaip unikalios tradicijos tęstinumą, bet ir kaip 2018 metais Dainų šventę paversime visuotiniu reiškiniu, parodančiu pasauliui, kad ne veltui prieš 12 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradicija ir simbolika įtraukta į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą ir kad  šis reiškinys yra pasaulyje analogų neturintis, gyvą  tradiciją liudijantis, unikalus kultūros šedevras“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Man, kaip ministrui, svarbu, kad Dainų šventės būtų planuojamos, laukiamos ir svarbiausia, kad užtikrintume tinkamą pasirengimą šiai šventei. Todėl šiandien  susipažinsime su Latvijos ir Estijos Dainų švenčių finansavimo modelių pavyzdžiais, apsvarstysime ir naujų finansavimo formų atsiradimą, kaip ieškosime kelių ir skatinsime privatų sektorių, mecenatus, visuomenines organizacijas“, – kalbėjo kultūros ministras.

Pasak Š. Biručio, atskiro dėmesio šiandien turėtų sulaukti ir jaunimo įtraukimas į Dainų šventes, nes pagal jaunosios kartos poreikius privalu ieškoti naujų meninės raiškos formų, įtraukti technologijas, reaktualizuoti tradicines vertybes. „Tokius pat uždavinius turėtume kelti dirbdami ir su išeivija ¬ ne tik su vyriausios išeivijos bangomis, bet ir šių dienų emigrantais“, – pabrėžė ministras.

Kultūros ministerijoje susirinkusius 60–ies savivaldybių kultūros skyrių vedėjus  svečiai iš Latvijos ir Estijos supažindino su dainų ir šokių švenčių tradicijų situacija savo šalyse, kalbėjo apie valstybės ir savivaldybių bendradarbiavimą saugant ir plėtojant šias tradicijas.

Antroje dienos pusėje vyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijų ir valstybės institucijų atstovų pasitarimas „Mėgėjų meno plėtros regionuose ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo politikos kryptys ir problemos – Baltijos šalių patirtis“. Jame dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos kultūros savivaldos kolegijos, Lietuvos kultūros centrų asociacijos, Mėgėjų meno plėtros koordinavimo tarybos, kitų institucijų atstovai.

Pasitarime bus analizuojama trijų Baltijos valstybių kultūros politikos priemonės regionų kultūros, mėgėjų meno, dainų šventės tradicijos srityse: šalių juridinė bazė, institucinė sistema, finansavimo modeliai, valstybės programos ir pan. bei šių programų poveikis visuomenės įsitraukimo į dainų švenčių tradicijas rodikliams pagal mėgėjų meno kolektyvų skaičių, dalyvavimą dainų švenčių renginiuose. Pasitarimo tikslas – susipažinti su sėkminga kaimyninių šalių patirtimi, o Lietuvai numatyti tinkamiausią mėgėjų meno, dainų švenčių, kitų tradicijų valstybės paramos ir plėtros strategiją, numatyti būdus, kaip spręsti kultūros specialistų ir kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimo, kolektyvų vadovų apmokėjimo, pasirengimo dainų šventėms proceso stiprinimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir kitus klausimus.