Žygeiviai išbandė protėvių ir partizanų kelius
Vasario 21 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus ir Lietuvos pėsčiųjų asociacijos organizuotame respublikiniame pėsčiųjų žygyje „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“ dalyvavo per 950 šalies žygeivių. Gausiausiai į žygį po Marijampolės krašto apylinkes susirinko Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai ir Lietuvos policijos pareigūnai. Šiemet žygis dedikuotas Bartos žemės karvedžiui Divanui Klakiui (Lokiui, 1238–1274 m.) ir pirmajam Tauro apygardos vadui aviacijos kpt. Leonui Tauniui-Kovui (1945 m.) atminti.
Žygio startas ir finišas vyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono teritorijoje. Prieš išvykstant žygūnus pasveikino Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas, Skardupių bažnyčios klebonas teol. dr. Algirdas Petras Kanapka. Istorikas Jonas Gustaitis trumpai papasakojo apie Tauro apygardos partizanų štabo kūrimosi aplinkybes, priminė pirmojo apygardos vado Leono Taunio-Kovo likimą. Jis pacitavo Džordžo Santajanos žodžius ,,Tie, kas nežino praeities, yra pasmerkti ją pakartoti“.
Žygeiviai galėjo rinktis vieną iš dviejų žiedinio maršruto trasų – 17 km arba 31 km. Jų laukė ant Meškučių II piliakalnio improvizuota Bartos žemės karvedžio Divano Klakio karo lauko stovykla su laužu, Tauro apygardos partizanų istoriją menantys Skaisčiūnai ir Skardupiai. Klebono A. P. Kanapkos palydėti žygio dalyviai galėjo aplankyti pastatą, kuriame 1945 m. liepos 19 d. buvo įsteigtas Tauro apygardos partizanų štabas. Klebonas svajoja čia įkurti piligrimų centrą, tad norintieji galėjo paaukoti šiai idėjai. Apsilankius Meškučiuose uždegtos žvakės prie Vytauto Didžiojo paminklo. Sustoję pailsėti Skaisčiūnuose, kur buvo Tauro partizanų slėptuvė, dalyviai buvo pamaitinti šilta kariška koše ir arbata.
 |
Sėkmingai įveikę pėsčiomis pasirinktą maršrutą žygio dalyviai buvo apdovanoti diplomais, o pageidaujantieji – ir atminimo medaliu bei medalio liudijimu.
Organizatoriai tikisi kitais metais surengti panašų žygį sūduvių žemėje Lenkijos pusėje. Jis bus dedikuojamas kitiems baltų karžygiams ir partizanams. Pernai vasarį vykęs žygis buvo paskirtas sūduvių-jotvingių žemių valdovui Skomantui (1273 -1283 m.) ir Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui ,,Žvejui“ (1946-1948 m.). Tokiu būdu stengiamasi atgaivinti „prarastą“ senąją Lietuvos istoriją, rasti bendrą ryšį tarp baltų kultūros klodų.
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos nariai istoriniuose-pažintiniuose žygiuose dalyvauja jau nuo 1996 m. Pirmieji žygiai Olandijoje jiems paliko gilų įspūdį. „Radvilų keliais“ lietuviai žygeiviai keliauja nuo 2000-ųjų.
