Lietuvybės pamoka su poeto Kazio Bradūno dukra
Spalio 20 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje buvo pagerbtas poeto, publicisto, visuomenininko, lietuvybės skleidėjo išeivijoje Kazio Bradūno atminimas. Ignalinos kraštiečių klubo iniciatyva bibliotekoje viešėjo ir šiltais prisiminimais dalijosi poeto dukra antropologė, etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Beveik dvi valandas trukęs susitikimas buvo tarsi meilės savo šeimai, savo šaliai, kultūrai ir kalbai pamoka. Tokia tikra ir jaudinanti kaip pats gyvenimas. Susitikime skaitytos poeto eilės, pristatyta naujausia K. Bradūno kūrybos rinktinė „Liepė man būti“, kurią sudarė kunigas Julius Sasnauskas. Visi norintys galėjo ją įsigyti.
K. Bradūnas (1917-2009) – vienas ryškiausių XX amžiaus žemininkų-lankininkų kartos poetų, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo organizatorių, visada tikėjęs laisvės idėja ir ją puoselėjęs. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Bradūnas po 46-erių metų iš JAV grįžo gyventi į Vilnių, su didžiausiu džiaugsmu įsiliejo į sostinės kultūrinį gyvenimą ir kūrė iki mirties. Paliko daugiau nei 20 poezijos knygų, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, jam skirta Nacionalinė premija.
Susitikime dalyvavusieji žiūrėjo filmuotą paties K. Bradūno pasakojimą apie išvykimą iš Lietuvos, patirtus sunkumus ir išbandymus. Na o poeto dukra tą pasakojimą papildė savo prisiminimais, dainomis ir prasmingomis mintimis apie lietuvybę, apie žmogaus buvimą tarp savų ir svetimų, tikrąsias vertybes ir žmogaus buvimo prasmę. Moteris džiaugėsi, kad šie metai paskelbti K. Bradūno metais ir kad ji gali dalyvauti daugelyje tėvo atminimui skirtų renginių.
Gera buvo klausytis suvalkietiškos moters šnekos, kurioje nėra nė lašelio akcento. Tai vis tėvų nuopelnas. „Viską, ką išmokdavome mokykloje, tėvams namuose turėjome perpasakoti lietuviškai. Lankėme šeštadieninę lietuvišką mokyklą, šokių būrelius, važiuodavome į lietuviškas stovyklas, o vakarais mokydavomės lietuviškų dainų ir giesmių, daug kalbėdavomės, net televizoriaus nežiūrėdavome…“,– pasakojo moteris. Su didele meile ir šiluma ji prisimena savo tėvus, sunkiai dirbusius, tačiau visada surasdavusius laiko vaikams. Suvalkietiška porelė, kuri labai gražiai sugyveno ir sulaukė 90-mečio. Grįžę į Lietuvą abu tarsi atgimė ir vis sakydavo, kad jei nežiūri į vitrinas ir nesutinka savo vaikų, tai jaučiasi kaip jaunystėje. Jiems sugrįžimas į namus buvo tarsi išsipildžiusi šviesi svajonė. Iš ilgus dešimtmečius puoselėtų savo namų jie parsisiuntė tik knygas, paveikslus ir laiškus. Kazys Bradūnas galėjo džiaugtis jau Lietuvoje išleistomis knygomis, bendravimu su savo bičiuliais ir mėgstamais poetais Justinu Marcinkevičiumi, Sigitu Geda, Marcelijumi Martinaičiu ir kt.
Už nuostabų kartu praleistą laiką viešniai dėkojo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė ir savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Gėlių įteikta ir šio renginio sumanytojai Ignalinos kraštiečių klubo prezidentei Renei Jakubėnaitei, kuri pasidžiaugė aktyvia klubo veikla ir sakė, kad jo nariu gali tapti kiekvienas, kuris myli Ignalinos kraštą. Elena Bradūnaitė-Aglinskienė neseniai tapo šio klubo garbės nare.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė
