Į šeimos gydytoją kreipiamasi vis dažniau
Lietuvos gyventojų vizitai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą.
Šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais.
VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus rodikliai auga. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. O per devynis šių metų mėnesius šeimos gydytojai jau buvo aplankyti 8,8 mln. kartų. Tai yra 3,9 proc. arba 329 367 apsilankymais daugiau nei pernai ir net 7,3 proc. arba 595 478 apsilankymais daugiau nei užpernai.
„Ši apsilankymų skaičiaus pas šeimos gydytojus didėjimo tendencija rodo augantį žmonių sąmoningumą. Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kad pas šeimos gydytoją apsilankyti galima ne tik susirgus, bet ir tuomet, kai reikia atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą, sudalyvauti prevencinėse programose, pasiskiepyti, pasikonsultuoti“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Augant apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiui, kasmet didėja PSDF biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą. Per pastaruosius metus jis augo nuo 176 mln. eurų 2015 m. iki 184,3 mln. eurų 2016 m., o šiemet skirta – 193,3 mln. eurų.
Ligonių kasos PSDF lėšomis sumoka gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą atsižvelgdamos į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių bei už šeimos gydytojo suteiktų skatinamųjų paslaugų kiekį (pvz., moksleivių paruošimą mokyklai, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą) ir pasiektus gerus darbo rezultatus, pavyzdžiui, už gerą krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymą. Siektina, kad pirminei asmens sveikatos priežiūrai atitektų iki 20 proc. PSDF biudžeto lėšų, skirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šeimos gydytojo institucijos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, todėl numatoma ir toliau plėsti šių paslaugų teikimą bei didinti jų apmokėjimą tam, kad šeimos gydytojai aktyviau informuotų pacientus apie PSDF lėšomis apmokamas paslaugas ir skatintų jomis naudotis. Pasak VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas šeimos gydytojui spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų, o 20 proc. – kitiems medikams.
„Didinant bei tobulinant apmokėjimą, diegiant naujas skatinamąsias paslaugas, šeimos gydytojai gali žmonėms suteikti daugiau jiems reikalingų paslaugų. Pavyzdžiui, nuo šių metų balandžio gydymo įstaigos yra finansiškai skatinamos už neįgalių žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, sveikatos priežiūrą“, – pasakojo V. Zaksas.
VLK primena, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali visiškai laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat galima laisvai pasirinkti ir šeimos gydytoją. Žmogui tereikia nuvykti į pasirinktos gydymo įstaigos registratūrą ir parašyti prašymą joje gydytis.
