Naujas Alergologijos ir klinikinės imunologijos kabinetas – efektyvesnė pagalba sergantiems
Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos Alergologijos ir klinikinės imunologijos kabinetas sulaukia vis daugiau pacientų, besiskundžiančių alerginėmis reakcijomis. Kabinete dirbančios alergologės ir klinikinės imunologės nustato ligą, išaiškina alergeną, skiria gydymą. Medikės pastebi, jog sergančiųjų srauto metų laikų kaita mažai įtakoja, nes alergenai paplitę ir ore, ir buityje, ir kasdieniame maiste. Tačiau ruduo – pats laikas pradėti alergenų imunoterapiją, kuri padės pamiršti alergiją visam.
Alergologijos gydymo centre – ir vaikai, ir suaugusieji
Alergologės ir klinikinės imunologės Jūratė Greičiuvienė, Dina Striūpaitienė ir Regina Mačiulienė kasdien konsultuoja ir gydo alergija sergančius vaikus ir suaugusius. Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos trečiame aukšte įsikūrusiame Alergologijos ir klinikinės imunologijos kabinete pagalbos sulaukia ne tik sergantieji ūminiu ar lėtiniu alerginiu rinitu, bet ir ūminiu bronchitu, lėtiniu sinusitu, nosies polipais, ūminiu ar lėtiniu bronchitu, astma, vaistų sukelta pūsline, net anafilaksiniu šoku bei daugeliu kitų ligų ir būklių.
Gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai taip pat pasirengę atlikti įvairius visose specializuotose gydymo įstaigose taikomus diagnostinius tyrimus bei gydomąsias procedūras. Ypač svarbu tiksliai surinkti alergologinę anamnezę, nustatyti ir įvertinti ekologines alergologines sąlygas darbe, namuose. Specialistai pasirengę įvertinti krūtinės ląstos, veido daubų radiologinius duomenis: rentgenogramą, nomogramą, kompiuterinę nomogramą, atlieka faringoskopiją, priekinę rinoskopiją, prireikus – ir nosies gleivinės biopsiją, gali įvertinti nosies gleivinės biopsinės medžiagos histologinio ir imunologinio tyrimo rezultatus.
Diagnostinių tyrimų ir gydomųjų procedūrų sąrašas, kuriuo vadovaujasi specialistai, išties platus. Pasak R. Greičiuvienės, ypač efektyvi ir pacientų pamėgta specifinė imunoterapija alergenais, imunoterapija imunoglobulinais, imuninės sistemos terapija cheminiais, biologiniais ir rekombinantiniais preparatais.
Diagnozuodami bei gydydami sistemines, organų autoimunines, navikines ligas, komplikacijas po organų transplantacijos ar infekcinių ligų sukeltą imunopatologiją, specialistai konsultuojasi ir bendradarbiauja su kitų sričių specialistais.
Imunoterapija džiugina
Pasak alergologės ir klinikinės imunologės J. Greičiuvienės, tiems pacientams, kuriems jau diagnozuota liga ir nustatytas organizmą žalojantis alergenas, ypač veiksminga poliežuvinės alergenų specifinės imunoterapijos metodas. Jo metu pacientui mažais kiekiais duodamas preparatas, kurio sudėtyje yra tų pačių alergenų: žiedadulkių, kačių ar šunų pleiskanų, namų dulkių erkių. Dozė pamažu didinama, kol organizmas prie jo pripranta ir nebereaguoja, nes išsivysto imuninė tolerancija alergenams.
Šio gydymo efektas išties džiuginantis, nes pasiektas rezultatas išlieka ilgam. Gydytoja J. Greičiuvienė sako, jog šio gydymo dėka ne vien tik slopinami ligos požymiai, bet pakeičiamas imuninės sistemos atsakas ir veikiama ligos priežastis. Be to imunoterapija gali žmogų apsaugoti ir nuo įsiaudrinimo kitiems alergenams. Pvz., gydant pacientą, sergantį alerginiu rinitu, galima užkirsti kelią susirgti bronchų astma. Dėl šių privalumų imunoterapija ypač efektyvi vaikams. Šis metodas ypač saugus. Pasaulyje nėra buvę atvejų, kad dėl poliežuvinės specifinės imunoterapijos įvyktų komplikacijos ar sveikatai pavojingos reakcijos.
Nesiliaujanti sloga – klaidina
Alergijos požymiai panašūs ir į kitų ligų požymius, kas klaidina žmones ir jie imasi savigydos, nes mano, jog patys gali įveikti ligą. Kai žiemą užklumpa sloga su visais varginančiais simptomais, dažniausiai galvojama apie peršalimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos alergologės ir klinikinės imunologės J. Greičiuvienė ir D. Striūpaitienė pastebi, kad daugėja įsisenėjusių ligos atvejų ir ragina žmones nedelsti – kreiptis į šeimos gydytoją vos pasireiškus ligai, nes ir pasveikti lengviau, ir kainuoja mažiau.
Ypač pacientų srautas didėja pavasarį, pradėjus žydėti medžiams. Anot J. Greičiuvienės, ypač alergiškus žmones įaudrina beržų žydėjimas. Tie, kuriems jau diagnozuota alergija beržų, ąžuolų, alksnių žiedadulkėms neretai sulaukia ligos paūmėjimo, vos nutirpus sniegui. Gamta keičiasi ir sezoniškumas nebėra toks ryškus, tad alergologių nestebina, kai alergijos užklumpa pavasariui dar neatėjus.
Medžių nužydėjimu problemos nesibaigia: netrunka pražysti žolynai: kietis, smilgos, žiemkenčiai – rugiai, kviečiai, gysločiai ir šienligė vėl virkdo jautriuosius. Įkvepiamieji alergenai yra ir pelynai, rapsai, dilgėlė, minėtas beržas bei keturių rūšių pelėsiniai grybai, kurių žmogaus aplinkoje taip pat nestinga.
Alergenai slypi ir namuose
Alergenais vadinamos organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas. Pasak gydytojos Jūratės Greičiuvienės, tai yra antigenai, prieš kuriuos žmogaus organizme gaminasi antikūnai. Alergenai yra labai įvairūs: maisto produktai, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, įvairūs buityje ir pramonėje naudojami chemikalai, galintys sukelti alergines reakcijas.
Nelengva bus auginti tokį vaiką, jei jis alergiškas buityje esantiems alergenams, kurių išvengti sunku. Dažniausiai buityje esantys alergenai yra lateksas, tarakonai, motiejukai, vištos plunksnos, naminiai gyvūnai – šuo, katė, arklys, net kelių rūšių namų dulkių erkės.
Dažnai vaikai alergiški dulkių erkutei, naminių gyvūnų epiteliui – viršutiniam odos sluoksniui. Buities alergenų išprovokuota alergija vargina vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų: vieni dirba su chemikalais, o kiti nesaugiai elgiasi buityje, naudodami chemijos priemones, ir išprovokuoja alergines reakcijas. Trečią dešimtmetį alergologės darbą dirbanti gydytoja Jūratė Greičiuvienė pastebi, kad cheminių priemonių plitimas buityje labai padidino alergiškų žmonių gretas. Ypač, kai švaros priemonių naudojama nesaikingai. Gydytoja prisiminė atveją, kai moteriai niekaip nepavyko nustatyti alergijos sukėlėjo, kol ji prasitarė, kad tais pačiais milteliais ir maudosi, ir plauna indus. „Jei chemijos priemonės naudojamos pagal instrukciją – retai pakenkiama sveikatai“, – pastebi gydytoja.
Alergija nusitaiko į skirtingus organus-taikinius. Tai gali būti oda – alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis. Gali būti sudirginta kvėpavimo sistema – alergija pasireiškia sloga, bronchų astmos simptomais, apsunkintu kvėpavimu. Dėl alergijos sutrinka ir virškinimo sistema – žmogus viduriuoja, vemia, jam raižo pilvą. Akys dėl alergijos parausta, niežti, ašaroja. Alergijai prasiskverbus į širdies ir kraujagyslių sistemą, gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi mirti.
Alergiją maistui išduoda oda
Pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuojančių alergijas. Dažniausiai vaikus ir suaugusius alergizuoja pienas, bulvės, kazeinas, kiaušinis, kviečiai, miežiai, rugiai, žirniai, sojos pupelės, obuoliai, pomidorai, apelsinai, mielės, vištiena, jautiena, kiauliena, morkos, pomidorai, menkė, krevetės, lazdyno, žemės, graikiniai riešutai.
Pasak alergologės ir klinikinės imunologės D. Striūpaitienės, dažniausiai maisto alergija pasireiškia odos paraudimu. Gali alergija išplisti ir į kitas kūno vietas, sukelti niežulį.
Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis (1-24 val. trunkantis) niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Kitiems medikės stebi gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos.
Dažniau į alergologus kreipiasi pacientų ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai.
Į Alergijos ir klinikinės imunologijos kabinetą patenka ir pacientų, varginamų virškinimo trakto sutrikimų. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, neretai jis nuskuba į infektologo kabinetą. Bet paaiškėja, jog ligos sukėlėjai – ne infekcijos, bet alergenai. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviems valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu.
Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės ir klinikinės imunologės J. Greičiuvienės, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant ir trunka 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems.
2-3 savaičių kūdikiams maisto alergijos simptomu gali būti smulkios kraujagyslės išmatose. Vėliau maisto alergija kūdikiams pasireiškia odos bėrimu. Nuo dviejų metukų vaikai pradedami gydyti dėl alergijos, o pradėjus taikyti imunoterapiją liga visai atsitrauks.
