Ligų prevencijos paradoksai: žino, bet nesitikrina
Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 80 procentų nustatyto amžiaus žmonių žino, kad gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, tačiau pasitikrina tik kas antras ar kas trečias (priklauso nuo prevencinės programos) apie tai žinančiųjų. Situacija paradoksali – juk, jei žmogus yra atsakingas už savo sveikatą ir žino apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą – jis neturėtų delsti, suprasdamas, kad tai ligos neatitolina, sako specialistai.
Tyrimas rodo, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomas nemokamas prevencines programas. Sužinoti apie ligų prevenciją padėjo ir šiemet Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos inicijuotas socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu“. Akcijos metu Lietuvos gyventojams didieji šalies telekomunikacijų operatoriai siuntė SMS žinutes, raginančias pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, šia tema plačiai buvo kalbama žiniasklaidoje, o lauko reklamos stenduose „1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu“ primenama, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą.
Net 78 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė, kad gavę pasiūlymą dalyvautų nemokamoje programoje, skirtoje ankstyvam vėžiui diagnozuoti.
„Kvietimo pasitikrinti labiausiai žmonės laukia iš savo šeimos gydytojo. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų norėtų, kad apie nemokamas prevencines programas juos informuotų bei pakviestų jose dalyvauti šeimos gydytojai. Tai jau tapo tendencija, nes panašus rezultatas stebimas kelinti metai iš eilės. Tad nors ligonių kasos įvairiomis priemonėmis kviečia žmones tikrintis sveikatą, nepaprastai svarbus yra šeimos gydytojo vaidmuo, kurį žmonės laiko autoritetu“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Pasak jos, šeimos gydytojas turėtų nurodyti, kada žmogui reikia pasitikrinti sveikatą, paaiškinti apie atliekamus tyrimus, gydymo veiksmingumą, jei nustatoma ankstyvoji ligos stadija, atsakyti į žmogui rūpimus klausimus, o kartu įteikti nustatytos formos informacinį pranešimą, kviečiantį atvykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimus. „Savo ruožtu ir patys žmonės turi jausti pareigą pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata bei, iš anksto suplanavę, apsilankyti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą“, – teigia J. Grigarienė.
Tyrimas rodo, kad to daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.
Minėtą tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1020 mūsų šalies gyventojų, VLK užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. Tyrimo rezultatai skelbiami čia.
Šiuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti sveikatą pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.
„Kviečiame žmones nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti. Ligų prevencija padės išvengti ligos ar padidins susirgusiųjų galimybę išgyti. Nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nė cento nereikia mokėti už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu vykdomas prevencines programas, nes už tai sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis“, – primena J. Grigarienė.
VLK duomenimis, per devynis šių metų mėnesius pagal gimdos kaklelio programą pasitikrino daugiau nei 77 tūkst., pagal krūties – apie 69 tūkst., pagal prostatos – daugiau nei 60 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – apie 150 tūkst., pagal širdies ir kraujagyslių ligų – apie 189 tūkst. žmonių.
Daugiau informacijos apie nemokamas prevencines programas galima rasti čia.