Jei vabzdžių įgėlimai kelia pavojų gyvybei, susirūpinti reikia dar neprasidėjus sezonui

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi,  kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

Gydytojos nuomone, žinoti, kad yra profilaktinis gydymas nuo pavojingų gyvybei reakcijų, labai svarbu, nes praktika rodo, kad Lietuvoje per metus 1-2 žmonės, įgėlus vabzdžiui, miršta, nespėję nuvykti į gydymo įstaigą.

Specifinė imunoterapija su plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) nuodais yra taikoma žmonėms, patyrusiems gyvybei pavojingų, vadinamųjų  anafilaksinių reakcijų. Specialiai paruošti vabzdžių nuodai skiriami palaipsniui, vis didėjančiomis dozėmis, kol organizmas tokiu būdu tampa vis mažiau jautrus vabzdžių nuodams ir gydymą baigus į juos nebereaguoja.

„Suleidus plėviasparnio vabzdžio nuodų preparato, po injekcijos gali būti paraudimas, patinimas, todėl iškart po jos paciento neišleidžiame, jis pabūna valandą dienos stacionare, kur stebimas gydytojo, ir išleidžiamas įsitikinus, kad viskas praėjo sklandžiai, neatsirado bėrimų, patinimo, sisteminių reakcijų“, – aiškina gydytoja N. Stirbienė.

Dabar jau  dešimtmetei gydytojos pacientei, kuriai jau dvejus metus taikoma specifinė imunoterapija, į delną buvo įgėlęs vabzdys, dėl kurio po kelių minučių nuo įgėlimo atsirado veido patinimas, viso kūno dilgėlinė, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado pilvo skausmų. Mama iškvietė greitąją pagalbą, mergaitė pateko į Vaikų ligoninę, Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje jos būklė buvo stabilizuota.

„Įtarėme ir vėliau patvirtinome tyrimu, kad anafilaksinį šoką sukėlė alergija vapsvų nuodams. Kadangi tėvai nusprendė, kad kontaktas su vabzdžiais gali ištikti bet kur, jo sunku išvengti, mergaitė bus saugesnė, jei taikysime gydymą specifine imunoterapija“, – sako gydytoja N. Stirbienė.

Taikant specifinę imunoterapiją mergaitei nepageidaujamų sunkių reakcijų, išskyrus paraudimą, patinimą injekcijos vietoje, nebuvo.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, tokia terapija gali būti taikoma vaikams nuo 5-6 metų, prieš tai atlikus reikalingus kraujo tyrimus ir mėginius (odos dūrio, įodinius) su vabzdžių nuodais, kad būtų tiksliai nustatyta, kuriems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų ar širšių) nuodams žmogaus organizmas yra jautrus. Tik tiksliai nustačius alergijos priežastį, skiriama specifinė imunoterapija.

Gydymas yra ilgalaikis, rekomenduojama jį tęsti penkerius metus, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. Pasak gydytojos N. Stirbienės, įvairių skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, imunoterapijos efektyvumas yra 96-98  proc. ir išlieka ne tik tol, kol žmogus yra gydomas, bet ir po  10-15 metų. Sergant tam tikromis ligomis, gydymas gali būti tęsiamas ir visą gyvenimą.

Anafilaksine reakcija yra laikoma būklė, kai įgėlus vabzdžiui, valandos laikotarpiu atsiranda viso kūno bėrimas, paraudimas, niežėjimas, patinimas tiek toje vietoje, kur įgėlė, tiek visai kitoje. Pavyzdžiui, įgėlus bitei ar širšei į ranką, gali pradėti tinti veidas, sutrinka kvėpavimas, dar sunkesniu atveju – krenta kraujospūdis, žmogus praranda sąmonę, o sunkiausiais atvejais ištinka mirtis.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, svarbu atpažinti tokias reakcijas, laiku kviesti greitąją pagalbą, o jeigu tokių reakcijų jau buvo patirta ir anksčiau, žmogus turėtų su savimi turėti vaistų pirmajai pagalbai, iš kurių svarbiausias – adrenalino autoinjektorius ar ampulė.

Tokiems žmonėms pravartu pagalvoti ir apie gydymą specifine imunoterapija. Geriausia ją pradėti rudenį, žiemą, kad atėjus vasarai jau būtų pasiektas efektas su palaikomąją terapijos doze.

Pavojus patirti sunkias anafilaksines reakcijas vaikams yra mažesnis palyginti su suaugusiaisiais, mažiesiems būdingos daug ryškesnės vietinės reakcijos įgėlimo vietoje, pavyzdžiui, patinimas, paraudimas, skausmas įgėlimo vietoje, kartais vietinės reakcijos laikosi ilgiau nei parą, būna bendras silpnumas, karščiavimas. Tokiais atvejais imunoterapija netaikoma, tik simptominis gydymas požymiams malšinti.

Profilaktiškai tirtis dėl alergijos vabzdžių nuodams taip pat nėra tikslinga, tačiau apie šį gydymą turėtų žinoti žmonės, jau patyrę anafilaksinių reakcijų po plėviasparnių vabzdžių įgėlimo.