Marijampolėje vyko kasmetinis respublikinis paveldosaugininkų seminaras
Spalio 26–27 dienomis Marijampolėje susirinko Lietuvos paveldosaugininkai iš savivaldybių, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centro ir kt. Sveikinimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, palinkėjo gero darbo ir pakvietė apsilankyti Marijampolėje kitais metais, nes ji – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinė.
Marijampolės savivaldybės projektas „Laikas keičiasi ir keičia“ tapo Kultūros ministerijos nuo 2010 m. vykdomo konkurso „Lietuvos kultūros sostinė“ nugalėtoju ir Marijampolė paskelbta 2018 m. Lietuvos kultūros sostine. Pateiktas projektas, vykdomas valstybės 100-mečio jubiliejaus metais, sieks atskleisti miesto istorijos puslapius, asmenybes, palikusias pėdsakus šalies kultūriniame, politiniame bei visuomeniniame gyvenime. Pabrėžti kultūros proceso kaitą, padėti pažinti permainingą istoriją, besikeičiančią erdvę bei žmones.
Projekte numatytos penkios programos, vienijančios muzikos, meno ir literatūros, žiniasklaidos projektus: įtrauks miestiečius, jaunimą, žymius kraštiečius į inovatyvią veiklą, pristatančią Marijampolės, kaip istorinio Lietuvos švietimo ir kultūros centro, vaidmenį tautinio atgimimo ir valstybingumo procese. Įrodančią, kad laikas gali tapti miesto istoriją ir ateities vizijas jungiančiu elementu.
Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas Robertas Degutis papasakojo, kaip vaikų ir jaunimo klubo iniciatyva pavyko sutvarkyti Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo tėviškės vietą, Lietuvos kario savanorio Juozo Mikulsio kapą, įkūrė karo muziejų „Molotovo gynybinė linija“.
Lolita Valužienė, Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė, programos „Muziejų kelias“ administratorė kalbėjo apie muziejų svarbiausius darbus: kokybinį programos atnaujinimą, projektų komunikacijos tobulinimą, naujų formų ir būdų paiešką, atnaujintos planavimo sistemos taikymą, partnerystės plėtojimą su svarbiomis giminiškomis institucijomis.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė papasakojo, kad apie 10 % populiacijos gyventojų yra neįgalūs. Bet apie 70 % jų gali keliauti, tačiau dėl nepritaikytos infrastruktūros jiems sunku. Todėl būtina atkreipti dėmesį ir stengtis lankomuose turistiniuose objektuose įrengti infrastruktūrą, pritaikytą ir neįgaliesiems. Būtina išmokti diegti universalios statybos dizainą.
Sigita Bugenienė, VĮ „Lietuvos paminklai“ architektė, ir Rasa Visockaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. specialistė, papasakojo apie individualių apsaugos reglamentų rengimą. Būtina atkreipti dėmesį į reglamentuojančius teisės aktus, rengti reglamentus nykstantiems arba gręsiant sunykti objektams, teisingai nurašyti duomenis nuo VĮ Registrų centro ir pan. Pirmiausia aktualūs – paruošiamieji darbai, toliau – paveldosaugos reikalavimų nustatymas.
Pranešime „Juodoji archeologija ir jos keliami iššūkiai“ Robertas Motuzas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausias valstybinis inspektorius, atkreipė dėmesį, kad „juodųjų archeologų darbai“ intensyvėja. Tai yra asmenys, nelegaliai kasinėjantys kultūros paveldo objektus, naudojantys metalo ieškiklius. Pažymima, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje naikinti ar kitaip žaloti vertingąsias savybes, todėl tai pamačius būtina pranešti artimiausiai seniūnijai, policijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių paveldosaugos specialistams ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pageidautina šiuos asmenis nufotografuoti ir užsirašyti automobilių, kuriais jie atvykę, numerius.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centro specialistai – Rita Kuncevičienė, Indrė Kačinskaitė, Arūnas Strazdas – kalbėjo apie Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų pildymą ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų duomenų tikslinimo svarbą Kultūros vertybių registre.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pristatė Europos kultūros paveldo strategiją XXI a. ir apie tai, kad 2018 metai – Europos Parlamento paskelbti Europos kultūros paveldo metais: tikslai ir uždaviniai, savivaldybių vaidmuo. Projektas „Strategija 21“ iš naujo apibrėžia kultūros paveldo vaidmenį Europoje ir pateikia nuorodas, kaip geriau identifikuoti ir valdyti kultūros paveldą, vadovaujantis inovatyviu požiūriu, t. y. saugant aplinką ir gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę. Ji pateikia iššūkius, rekomenduoja veiksmus ir išskiria gerąsias praktikas visiems, susijusiems su kultūros paveldu – vyriausybinėms institucijoms, vietos valdžios atstovams, piliečiams ir profesionalams. Ypač akcentuojamas kultūros paveldo, kaip esminio kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo elemento vaidmens, viešinimas.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, atvykstamojo turizmo poskyrio vyr. specialistė Jūratė Jazbutytė pasakojo apie kultūros paveldo objekto patrauklumo turizmui kriterijus: UNESCO pasaulio paveldas, renginiai, turistiniai maršrutai, kultūros keliai, unikalūs objektai, maisto kultūra, informacija (nuorodos, stendai), darbo laikas, prieinamumas ir kt.
Seminaro dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti Marijampolės kultūros paveldo objektus, Kudirkos Naumiestyje esantį dr. Vinco Kudirkos muziejų ir Zyplių dvarą.
Kėdainių rajono savivaldybės informacija
