Nustatytas tuberkuliozės atvejis Kaune
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai gavę informaciją apie ugdymo įstaigoje registruotą tuberkuliozės atvejį informuoja, kad tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.
Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai – plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis – toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui – žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 – 60 min.), virinimo temperatūroje (1000 C ) mikobakterijos žūva per 5 – 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėnesius.
Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas – tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.
Sukėlėjas nuo ligonio sveikam asmeniui perduodamas oro – lašiniu būdu, ligoniui skrepliuojant, kosint, čiaudint, garsiai kalbant, dainuojant, iki 1.5 m. atstumu, dažniausiai aplink save paskleidus sukėlėjus. Epidemiologiškai labai pavojinga kvėpavimo organų tuberkuliozė (bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkuliozė), kai ligonis į aplinką išskiria ligos sukėlėjus (viename laše ligonio skreplių yra 2-3 milijonai tuberkuliozės mikobakterijų).
Pagrindinis tuberkuliozės platintojas yra asmuo, sergantis atvira (bakteriologiškai patvirtinta) plaučių tuberkulioze.
Sveikam organizmui pavojinga: išskiriamų bakterijų kiekis ir jų iškyrimo į aplinką trukmė (ne atsitiktinė mikobakterijų dozė, o daugkartinis, masyvus bakterijų patekimas į sveiką organizmą); imlaus asmens ir bakterijų platintojo bendravimo intensyvumas bei pobūdis (ilgas, dažnas ir pastovus bendravimas su bakterijų platintoju).
Dauguma užsikrėtusiųjų nesuserga, t.y. tampa tik infekuoti – neplatina sukėlėjo ir nėra pavojingi aplinkiniams, tačiau esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms gali susirgti., Pavyzdžiui suserga 10% infekuotųjų tuberkuliozės bakterijomis; užsikrėtę jaunesni nei 12 mėnesių vaikai turi 43% aktyvios ligos progresijos riziką, užsikrėtę 1 – 5 metų vaikai turi 24%, vyresni apie 15% aktyvios ligos progresijos riziką.
Požymiai, kai galima įtarti tuberkuliozę ir tikslinga pasitikrinti sveikatą greitesnis nuovargis, bendras organizmo silpnumas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas; nuotaikų kaita – apatija, liūdnumas; užsitęsusi subfebrili temperatūra (iki 37,5º); padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis; dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei besikartojantys plaučių uždegimai.
Vaikams didesnė tikimybė susirgti kai: vaikas nebuvo paskiepytas nuo tuberkuliozės; silpnas organizmo imunitetas; bendrauja ar gyvena su sergančiuoju, kuriam bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze, ypač jeigu jis nesigydo ar nesilaiko gydytojų rekomendacijų; nusilpus nuo lėtinių ligų, nepakankamo fizinio ir psichinio vystymosi; nesilaikant asmens higienos; esant žalingiems tėvų įpročiams (rūkymas, alkoholizmas, narkomanija).
Jei žmogus susirgo atvira plaučių tuberkulioze, jis ligos pradžioje (2-3 savaites), net ir pradėjus gydymą – pavojingas aplinkiniams. Šeimos nariai bei kiti bendravusieji (pvz. bendradarbiai ir kt.) su sergančiuoju, privalo pasitikrinti sveikatą. Suaugusieji tiriami rentgenologiškai (dviejų krypčių rentgenograma), o vaikams – atliekamas tuberkulino mėginys. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) – tai vienintelis ir nepakeičiamas diagnostinis testas, nes pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį galime vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą tarp gyventojų. Kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią asmuo yra pasirinkęs, teisės aktais nustatyta tvarka, tuberkulino mėginius rekomenduojama atlikti visiems 7 metų amžiaus ir tam tikrų rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.).
Viena iš tuberkuliozės profilaktikos priemonių – BCG vakcina, kuri apsaugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Šia vakcina skiepijami visi 2-3 parų naujagimiai.
Specialistai primena, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo, paslaugų teikimo gyventojams ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.
Bendrosios profilaktikos priemonės: vengti artimo (iki 1.5 m atstumu) bendravimo su sergančiaisiais plaučių tuberkulioze (kosinčių, skrepliuojančių); stiprinti imunitetą (tinkamai maitintis, grūdintis, gydyti gretutines ligas, sudaryti sąlygas poilsiui ir teigiamai psichologinei aplinkai); apsikrėtus, bet tuberkulioze nesusirgus, kai kuriais atvejais skiriami vaistai (dažniau vaikams), kurie gali būti vartojami gana ilgą laiką – iki 6 mėnesių (vaistai vartojami pagal griežtus gydytojo nurodymus).
Kaip apsaugoti aplinkinius, susirgus atvira plaučių tuberkulioze: laikytis kosulio etiketo: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine, servetėle ar alkūne, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus, šeimos narių; atkosėjus skreplius, rinkti juos uždarame indelyje, o vėliau būtinai nukenksminti (dezinfekuoti). Atkosėjus į popierinę servetėlę – rekomenduojama ją sudeginti; dažniausiai, pirmąsias 2-3 savaites, gydytis stacionare. Ligoniui gydantis namie: reikalingas atskiras kambarys ar jo dalis, ligonio lova turi būti atskirai nuo kitų šeimos narių ir tik jam skirta; turėti individualias higienos priemones – rankšluostį, dantų šepetuką ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių; naudoti atskirus stalo indus ir įrankius. Būtinas patalpų ir aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija). Ligonio gyvenamojo būsto nuolatinio valymo ir dezinfekcijos tikslas – sunaikinti tuberkuliozės sukėlėjus, kuriuos sergantysis išskiria į aplinką. Patalpoje, kurioje buvo sergantis asmuo, aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) netikslingas. Pakanka intensyvaus patalpos vėdinimo ir drėgno valymo; Svarbu sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus ir vartoti paskirtus vaistus. Net ir ligos simptomams išnykus, būtinai reikia pabaigti gydymo kursą ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Informacijos apie susirgusįjį apsauga: Lietuvoje galiojantys teisės aktai gina visų pacientų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, t.y. visa informacija apie paciento (ligonio) buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Sergantysis neturi patirti psichologinio streso.
Informaciją privalo saugoti ne tik asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir visos kitos (taip pat ir vaikų ugdymo) įstaigos, kurios disponuoja asmenine paciento (ligonio) informacija.
Svarbu nepamiršti, nors ši liga ir pavojinga, tačiau išgydoma. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, pagrindinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės priemonės – sėkmingas sergančiųjų išaiškinimas ir naujai nustatytų tuberkuliozės atvejų išgydymas, taip pat informacijos apie profilaktikos priemones teikimas visuomenei.
Infekcija paplitusi visame pasaulyje, 1/3 pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, Lietuvoje – galimai infekuoti apie 80 proc. Kasmet pasaulyje suserga apie 9 mln. suaugusių žmonių, apie 1 mln. vaikų. Pastaraisiais metais Lietuvoje nustatoma apie 1000, Kauno apskrityje – apie 170 susirgimo tuberkulioze atvejų. Lietuvoje 2015 metais tarp vaikų buvo užregistruota 20 tuberkuliozės atvejų, Kauno apskrityje 2016 metais – trys tuberkuliozės atvejai (po vieną atvejį Kauno r., Jonavos r., Prienų r.). Šiemet nustatyti 6 vaikų tuberkuliozės atvejai Kauno apskrityje (3 Kėdainiuose, 2 Jonavoje ir vienas Kaune).
Nustačius tuberkuliozės atvejį, ugdymo įstaiga informuota apie specialių priemonių taikymą. Suteiktos konsultacijos profilaktikos klausimais. Ugdymo įstaigos bendruomenės nariams išsiusta informacinė medžiaga, rekomenduota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį, nemokamai pasitikrinti dėl tuberkuliozės.
