Tverečiuje pagerbta kūrybingoji šio krašto dukra
Lapkričio 9-ąją Tverečiaus seniūnija (Ignalinos r.) ir bendruomenė susirinko pagerbti visų mylimą mokytoją, poetę, dailininkę, dainų atlikėją Veroniką Eitminavičienę, švenčiančią 85-ąjį gimtadienį. Tverečiaus seniūnijos salėje surengta graži ir jaudinanti šventė, sušildžiusi pilką rudenišką dieną poezija, muzika, dainomis ir nuoširdžiausiais padėkos, palinkėjimų žodžiais. Popietę vedusi poetė Rimutė Skunčikienė sakė Veroniką pažįstanti jau daugiau nei 30 metų. Ją visada matydavusi pasipuošusią, pasitempusią, moteriškai išdidžią, iš jos mokėsi optimizmo ir pasitikėjimo savimi. O šios moters kūrybiškumas, nuolatinis gėrio ir grožio ieškojimas bei dalijimas žmonėms tiesiog neišmatuojami. Tie išbarstyti gerumo krislai niekur nedingo, jie gyvena žmonių širdyse, jie žydi jų gražiais prisiminimais.
Veronika sakė nė įsivaizduoti negalėjusi, kad jos laukia toks jaudinantis renginys, kad tiek daug jai brangių veidų čia pamatys. „Džiaugiuosi, kad gimiau Tverečiaus krašte. Čia prabėgo laiminga mano vaikystė. Prisimenu, kaip žaisdavom, lakstydavom, kaip patvinusi Dysnos upė užžaldavo, o mes skriedavom rogėmis per ledą. Kokia buvo laisvė…“,– pasakojo Veronika. Ji prisiminė tokius jai brangius mokytojavimo metus Andriejaukos pradinėje mokykloje, vėliau Tverečiuje, kalbėjo apie savo meilę mokiniams, kurie buvo tiesiog nuostabūs: geri, darbštūs, labai mieli, paklusnūs. Ir iki šiol išliko labai artimi.
Veronika Eitminavičienė jau daug metų yra Ignalinos viešosios bibliotekos literatų klubo „Lelija“ narė, todėl jos pasveikinti atvyko keletas klubo moterų ir naujoji kuratorė, bibliotekininkė Laima Banienė. Sveikindama garbingą sukaktuvininkę L. Banienė perskaitė žodžius apie gyvenimo trapumą ir žmogaus, jo žodžių darbų laikinumą, o kartu ir amžinumą bekraščiame, viską sugeriančiame ir saugančiame laike: „Tokie amžini esam noru sustoti vieną kartą kelyje, kad išliktume patys savimi“. Veronikai linkėta susidraugauti su laiku, įprasminti jį džiaugsmą nešančiais užsiėmimais ir toliau gyventi taip žaismingai ir žaviai.
Savo eiles jubiliatei dovanojo Nijolė Labuckaitė-Bielinienė, Liudgarda Savickaitė, Lina Kovalevskienė. Poetiškoji Agota Ramutė Rimšelienė savo širdį išliejo lyriška daina. Dalia Čepulienė skaitė prozą ir tverečėnams priminė apie priklydusį gandrą, kurį visi draugiškai globojo. Apie rudenį ir žiemą dainavo romantiškoji Olga Paukštienė. Dalia Savickaitė pasidžiaugė savo knygomis ir jau greit pasirodysiančiu nauju solidžiu leidiniu apie miškų urėdijas. Veronikai Eitminavičienei Dalia perdavė buvusios mokinės, kraštotyrininkės, kultūrologės Irenos Seliukaitės linkėjimus ir žydinčią gėlę, taip pat pasveikino „Lelijos“ klubo kuratorę Laimą Banienę.
Veroniką kuo nuoširdžiausiai sveikino jos sesuo Marytė, ta proga ir pati sueiliavusi eilėraštį, šiltų žodžių negailėjo buvę mokiniai ir mokinių tėvai, seni bičiuliai, ilgą laiką ją pažįstanti buvusi Tverečiaus seniūnė Česė Vitėnienė. Iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos atvyko gražus būrelis mokytojų ir direktorė Elena Sekonienė. Seniūnės pareigas laikinai einanti Dangutė Petkevičienė Veronikai Eitminavičienei įteikė padėką už aktyvią kultūrinę veiklą. Klebonas Antanas Domeikis palinkėjo meilės kiekvienam ir visiems bei pacitavo Himną meilei iš laiško Korintiečiams: „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas…“
Na o Veronika, sujaudinta tokio dėmesio, visiems dėkojo, skaitė savo eiles, dainavo romantiškas dainas. Paskutinioji nuskambėjo visų taip mėgstama ir jau daug metų įvairiomis progomis skambanti daina „Laiškas“: „Aš ant balto smėlio parašiau tau laišką,/ ilgą liūdną laišką iš visos širdies./ Jį skaitys tik vėjas, kurs po jūrą vaikšto./ Kai skaitys jį vėjas, niekas negirdės…“. Beveik visa salė dainavo kartu su Veronika. Tokie susitikimai taip aiškiai parodo, kaip reikia žmonėms paprasto šilto ir nuoširdaus bendravimo, dalijimosi gerumu ir meile, širdžių bendrystės ir sielos pakylėjimo aukščiau kasdienybės.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė
