Juostos sujungė dviejų rajonų bendruomenes
Nuo seno buvo tikima, kad „Juosta simbolizuoja gyvenimo kelią, kuris yra nuaudžiamas, nutiesiamas“, o juostos dovanojimas reiškia – susisieti keliais su žmogumi, atverti save ir savo santykį su kitu“..
Tautos kalba – etninės kultūros pamatas, jo dėka geriau suprantame tautos socialinę ir kultūros istoriją, išsiugdome meilę tėvynei, pilietinę savimonę ir tautinį tapatumą. Lietuvių juostos ir jų ornamentai yra vienas ryškiausių tapatumo simbolių. Turmanto pagrindinė mokykla gali didžiuotis – šiemet juostų pynimo mokėsi visi – ir ne vien todėl, kad 2017-ieji – Tautinio kostiumo metai, bet palaikydami Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvą: „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“, organizavome akciją „Nupink smagią juostą LIETUVAI“, kurios tikslas – 99 juostos (tiek, kiek metų Tėvynei), buvo įgyvendintas ir viršytas. Mes tada džiaugėmės, kad mokiniai dirbo labai aktyviai, kad nepažįstamas mums žmogus iš Vilniaus – Tomas Bartulevičius, paremdamas kilnią mūsų akciją, dovanojo beveik 5 kg laaaabai reikalingų siūlų pynimui. Vėliau visos juostos dalyvavo Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“; surengta parodėlė mokykloje, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turmanto struktūriniame padalinyje.
Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos mokytoja metodininkė Nijolė Trinkūnienė, pamačiusi Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ mūsų mokyklos mokinių pintas tautines juostas, panoro pasimokyti pinti pati ir paragino kolegas. Penktadienio seminaras „Nupink smagią juostą LIETUVAI“, vykęs Turmanto pagrindinėje mokykloje, sukvietęs Ignalinos rajono pedagogų bendruomenę, buvo skirtas „Atkurtai Lietuvai -100“.
„Iš visų lietuvių liaudies audinių seniausios, labiausiai paplitusios ir gausiausios yra margaspalvės liaudies juostos. Jos nuo seno laikomos laimės, padėkos, prieraišumo simboliu. Juostos žmogų lydėjo nuo gimimo iki pat mirties: naujagimis buvo apvyniojamas juosta, gražiausią – vaikui dovanodavo krikštamotė. Juosta – svarbi aprangos dalis: vyrai susirišdavo sermėgas, moterys – ilgus, plačius sijonus, kojines, susivarstydavo liemenes. Juostomis rišdavo prie lingės lopšį, pasirišdavo sėtuves, krepšelius, pieno puodynes, lauknešėlius… Išlydėjimas į Amžinybę taip pat neįsivaizduojamas be juostos“ – labai išsamiu pranešimu apie juostų simboliką supažindino istorijos ir pilietiškumo pagrindų vyr. mokytoja Natalija Oginskienė.
Etninės kultūros pagrindų ugdymas glaudžiai susijęs su visu bendrojo lavinimo ugdymo turiniu ir tiesiogiai – su gimtąja kalba ir istorija. Apie juostų spalvas ir ornamentus kalbėjo mokytoja metodininkė Giedrė Mičiūnienė.
Mokytojos N. Oginskienės sukurtos pateiktys apie pintines juostas buvo ne tik įdomios, bet ir labai naudingos – čia ji išdėstė visą pynimo metodiką, iliustruodama mokykloje pintų juostų pavyzdžiais.
Tačiau „Teorija, brolau – sausa šaka“ – ir šiandien pakartotų J.W.Goethe, o netrukus pridurtų: „bet ilgas kelias tikro pažinimo“…. Juostų pynimas – tai ir buvo tas bendras mūsų tikslo siekis. Nors iš pradžių atrodė painu ir nedrąsu, tačiau netrukus visi buvo apimti nuostabios euforijos – kūrybinis džiaugsmas užbūrė: laikas, rodos, sustojo, o atsirado dvinytės eglinės juostos… Visų nuotaika buvo labai darbinga: ilgėjo ir antroji – milinė eglinė juosta… Mokytoja Natalija Oginskienė pademonstravo ir vytinės juostos pynimo technologiją.
Nors penktadieniais visi skuba namo, tačiau šio seminaro dalyvius buvo apgaubusi ypatinga aura: jis užsitęsė – buvo daug noro pasimokyti, pabendrauti, pasisemti patirties.
Dėkojame Zarasų švietimo pagalbos tarnybai už tarpininkavimą organizuojant seminarą, kolegoms ir kaimynams ignaliniečiams už norą bendrauti ir bendradarbiauti, ypač – Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos mokytojai metodininkei Nijolei Trinkūnienei, bet labiausiai – savo mokyklos direktorei Ninai Domackienei – ji visada mus palaiko: priima ir laimina visas mūsų iniciatyvas.
Nuotraukos Ugniaus Meško, Dalios Kožemiakinos ir Nijolės Trinkūnienės
