Žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti privaloma
Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose kasdien suteikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojama medicininė pagalba daugybei žmonių, nukentėjusių dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Ligonių kasos apmoka apdraustų nukentėjusiųjų gydymo išlaidas, tačiau šią žalą atlyginti turi juos sužaloję asmenys.
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu žmogus dėl nusikalstamos kito asmens veikos (smurtinių veiksmų, neatsakingo vairavimo ir pan.) yra sužalojamas, sveikatos priežiūros įstaigoje jis gauna reikiamas gydymo paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Šių paslaugų išlaidos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, taigi dėl įvykio kaltininko atsiranda žala PSDF biudžetui.
„Ligonių kasos, gydymo įstaigai sumokėdamos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, už kaltininką atlygina žmogaus sveikatai padarytą žalą. Vis dėlto už tokiomis aplinkybėmis atsirandančias nukentėjusio žmogaus gydymo išlaidas yra atsakingas jo sveikatą sužalojęs asmuo. Todėl ligonių kasos, apmokėjusios gydymą, perima nukentėjusiojo teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti šiuos nuostolius“, – sako Jūratė Šalaševičienė, laikinai einanti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Teisės skyriaus vedėjo pareigas.
Informacija apie gydomas eismo įvykių, smurtinių nusikaltimų, neatsargaus sužalojimo aukas iš policijos komisariatų ir prokuratūrų pasiekia ligonių kasas. Tada, nustačiusios žalos PSDF biudžetui dydį, ligonių kasos kaltajam baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį. Per eismo įvykį sužalotų žmonių gydymo išlaidos išieškomos iš draudimo bendrovės (kai automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), jei automobilis nedraustas – iš eismo įvykio kaltininko.
Žala gali siekti dešimtis tūkstančių eurų
Žalos dydį lemia sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokėtos PSDF lėšomis, kiekis ir kainos. Pasitaiko, kad tai tėra vienos gydytojo konsultacijos kaina, bet retai. Be apžiūros ar konsultacijos, paprastai atliekami tyrimai, vykdoma gijimo stebėsena ir kontrolė, suteikiamos kitos gydymo ir reabilitacijos paslaugos, todėl žalos suma gerokai išauga.
Didžiausia Vilniaus TLK šiemet nustatyta žalos suma viršija 22 tūkst. eurų – ją sudaro dviejų žmonių, nukentėjusių per eismo įvykį, gydymo ligoninėje, reabilitacijos, poreabilitacinio gydymo ir net slaugos išlaidos. Vieno iš šių nukentėjusiųjų gydymas per beveik du mėnesius kainavo daugiau nei 17 tūkst. eurų. Visą šio eismo įvykio metu padarytą žalą PSDF biudžetui turės atlyginti draudimo bendrovė, nes kaltininko automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Priešingu atveju minėtas išlaidas būtų turėjęs padengti pats automobilio vairuotojas ir (ar) jo savininkas.
Būtent neatsakingi vairuotojai, taip pat neblaivūs, smurtauti linkę asmenys padaro didžiausią žalą žmonių sveikatai, o prireikus medicininių paslaugų – ir PSDF biudžetui. 2017 m. Vilniaus TLK savo veiklos teritorijoje nustatė per 600 tūkst. eurų žalos, kurią PSDF biudžetui padarė asmenys, smurtiniais veiksmais ar eismo įvykio metu sužalodami kitus žmones.
Žalą PSDF biudžetui atlyginti privaloma
Svarbu žinoti, kad nustatytą žalą PSDF biudžetui privaloma atlyginti ir tada, kai nukentėjęs žmogus neturi pretenzijų kaltininkui. Tai gana būdinga smurto artimoje aplinkoje (tarp sutuoktinių, partnerių, tėvų ir vaikų, giminaičių) atvejais. „Nukentėjęs apdraustasis pats tiesiogiai nemoka už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl neįvertina visų finansinių sužalojimo padarinių, greitai susitaiko su kaltuoju šeimos nariu. Tačiau tai nei panaikina, nei sumažina žalą, todėl ir situacijos nekeičia“, – sako J. Šalaševičienė.
Asmuo, neteisėtais veiksmais sužalojęs kitą žmogų ir taip padaręs žalą PSDF biudžetui, visais atvejais privalo prisiimti atsakomybę už nuostolius. Nukentėjusiojo draustumas kaltininko neatleidžia nuo atsakomybės už gydymo išlaidas, nes jos atsiranda dėl neteisėtų veiksmų. Savo ruožtu kaltininko privalomasis sveikatos draudimas garantuoja nemokamą medicininę pagalbą jam pačiam, bet ne nuo jo nukentėjusiems žmonėms.
Alternatyva – savanoriškas žalos atlyginimas
Priverstiniam žalos išieškojimui yra alternatyva, kuria pasinaudoja iki 15 proc. asmenų. „Kol ligonių kasa nepateikia civilinio ieškinio ar antstoliams neperduodamas vykdomasis raštas, galima savanoriškai atlyginti visą žalą iškart, pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, arba, jei žala yra didesnė nei 150 eurų, kaltininkas ją gali atlyginti dalimis, sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa“, – atkreipia dėmesį J. Šalaševičienė.
Pasak Vilniaus TLK atstovės, pasirinkus geranoriškai atlyginti žalą ir šalims susitaikius, tikėtina, kad bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar teisminis procesas. Toks žalos atlyginimas gali būti vertinamas ir kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė teisme. Priešingu atveju kaltininkui tenka padengti žalos išieškojimo vykdymo išlaidas antstoliui.
Savanoriškai atlyginti žalą PSDF biudžetui galima pervedant pinigus už nukentėjusiojo gydymą į Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 (banko kvite būtina įrašyti „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti nusikaltusio asmens vardą, pavardę, padarytos žalos dydį). Kol VLK nėra pateikusi vykdomojo dokumento antstolių kontorai dėl priverstinio išieškojimo, galima atvykti į Vilniaus TLK Teisės skyrių sudaryti sutarties dėl žalos atlyginimo dalimis.
