Punios šile aidėjo salvės už Lietuvą, už Dainavos apygardos vadą Dominyką Jėčių-Ąžuolą ir už visus tremtinius bei partizanus
Kol žmonių, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimas gyvas, gyvos ir jų gintos idėjos.
Alytaus Putinų gimnazijos bendruomenės atstovai, jaunieji šauliai ir svečiai lapkričio 16 d. vyko į Punios šilą, kur pašventino kryžių, pastatytą šalia Pietų Lietuvos partizanų vadavietės bunkerio. Kryžių pašventino kunigas, Alytaus įgulos kapelionas Saulius Kasmauskas. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atstovai bei jaunieji Putinų gimnazijos šauliai padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakes.
Apie kryžiaus statymo sumanymą ir sudėtingą darbą kalbėjo III klasės gimnazistas Domas Zinkevičius, jis ir bendraklasiai, vadovaujami technologijų mokytojo Vaido Sakalausko, dirbo visus metus. Mintis sukurti dzūkams būdingais ornamentais papuoštą kryžių kilo jauniesiems šauliams ir istorijos mokytojai Onutei Marčiulaitienei bei Gintarui Kličiui, jaunųjų šaulių klasės vadovui, kai jie praėjusiais mokslo metais koordinavo projektinę mokinių veiklą.
Punios šile skambėjo poeto ir partizano Broniaus Krivicko sonetas „Mano dienos nebūtin pasvirę“, merginų ansamblio atliekama daina. Šaulių sąjungos atstovai iššovė tris salves: pirmoji už Lietuvą, antroji – už Dainavos apygardos vadą Dominyką Jėčių-Ąžuolą ir kitus štabo narius, trečioji – už visus tremtinius ir partizanus.
Apie renginio, skirto 70-osioms Dominyko Jėčio-Ąžuolo žūties metinėms atminti, prasmę kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus narys Zigmas Bartkus. Jis trumpai papasakojo apie Dominyką Jėčių, įkūrusį Dzūkų rinktinę, ėjusį jos vado pareigas, vėliau tapusį Dainavos apygardos vadu. Apie šio iškilaus žmogaus tragišką žūtį kalbėjo Šaulių sąjungos visuomenininkas ir kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, D. Jėčius mirė kautynių metu, sovietų kariams aptikus ir apsupus Dainavos apygardos partizanų štabą.
