21 lapkričio, 2017

Ar saugus šulinio vanduo?

Tęsiantis darganotam ir lietingam rudeniui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad turite pasirūpinti kastinių šulinių, kurių vandenį naudojate savo reikmėms (maisto ruošimui, gėrimui), saugumu.

Šachtinių šulinių vanduo – vis dar aktuali problema

Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, vykdoma jo valstybinė kontrolė, informacija apie jo kokybę yra viešai prieinama. Kitaip yra su individualių šulinių vandeniu – rūpestis dėl vandens saugumo ir kokybės tenka patiems gyventojams.

Kadangi kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose viešai tiekiamo geriamojo vandens dažniausiai nėra, Lietuvoje alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui vis dar išlieka šachtiniai šuliniai. Gyventojų individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu iš šachtinių šulinių bei individualių gręžinių, šalyje išlieka labai aktuali visuomenės sveikatos saugos problema, kadangi nemažos dalies šių šaltinių vanduo nėra saugus.

Vandenį galite ištirti laboratorijose

Geriamojo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas ir saugus vartojimui. Vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų sveikatai. Koks vanduo bėga iš čiaupų ir yra semiamas iš šulinių, galite sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje.

Nitratai kelia grėsmę sveikatai

Šulinio vandenyje dažnai randami dideli nitratų kiekiai. Trąšų ar kitų teršalų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais.

Tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ar nitritais, užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinant vandenį, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Šie ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, todėl kūdikiams išsivysto methemoglobinemija, dar vadinama „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Apie konkretaus šulinio vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Ištirta daugiau kaip šimtas šulinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, NVSC, gavęs pranešimą iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodyto asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą, kad būtų nustatytas nitritų ir nitratų kiekis.

Alytaus apskrityje per šių metų 10 mėnesių ištirta daugiau kaip šimtas šachtinių šulinių. 5-iuose vandens mėginiuose rastas padidintas nitritų kiekis, 29-iuose – nitratų kiekis. Iš 50-ies Alytaus mieste ir rajone ištirtų šachtinių šulinių vandens, 3-uose rastas padidintas nitritų kiekis, 14-oje – padidintas nitratų kiekis. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l.

Šuliniais turite pasirūpinti patys

Specialistai atkreipia dėmesį, kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis pastoviai, visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu.

Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.

NVSC specialistai pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuoss į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos.

Kadangi šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe, NVSC specialistai rekomenduoja ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.


26 birželio, 2024

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat sulaukia ir nagrinėja gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia tam tikra vykdoma ūkinė […]

18 birželio, 2024

Šiemet Lietuvoje sausio–gegužės mėnesiais registruoti trys mirties nuo erkinio encefalito atvejai, pranešė portalas „Delfi.lt“. Portalui perduotais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro […]

7 kovo, 2024

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio […]

21 rugsėjo, 2023

Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje, skelbia Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Europos ligų prevencijos ir kontrolės […]

13 rugsėjo, 2023

Dauguma Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, kuris yra patikimai apsaugotas nuo taršos, jo kokybė yra griežtai reglamentuota ir […]

GMP tarnybos atidarymas
6 liepos, 2023

Liepos 1 d. oficialiai darbą pradėjo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos […]

29 birželio, 2023

Birželio 29 d., ketvirtadienį, Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Kodeksą […]

5 gegužės, 2023

Penktadienį gauti pranešimai apie dar 3 legioneliozės atvejus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Du atvejai užfiksuoti Kauno rajone ir […]

Arūnas Dulkys lankėsi Plungėje
23 kovo, 2023

Pirmadienį, kovo 20 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Plungės gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, dviejose pirminės sveikatos […]

Arūnas Dulkys Rokiškyje
22 vasario, 2023

Rokiškio gydymo įstaigose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp pirminės ir antrinės grandies […]

6 vasario, 2023

Biržų pilyje įvyko iškilmingi „Metų specialisto“ apdovanojimai, skirti išreikšti padėką visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie […]

17 sausio, 2023

Paskelbti šalyje vykusios viktorinos „Ligų prevencija: žinoti ir tikrintis“ nugalėtojai. Puikias žinias apie ligų prevencijos programas, atsakydamos į klausimus, pademonstravo […]

3 lapkričio, 2022

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyriaus specialistai primena, kad patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai […]

4 rugpjūčio, 2022

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie dar du patvirtintus beždžionių raupų atvejus Lietuvoje. Beždžionių raupai diagnozuoti 20–29 m. ir 30–39 m. […]

21 liepos, 2022

Nuo rugpjūčio 1-osios sudaroma galimybė pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika. Toks […]

8 liepos, 2022

Seimui pritarus sveikatos reformai per artimiausius penkerius metus sveikatos sistemą sustiprins daug naujovių: nuo naujų gydytojų etatų iki modernių diagnostikos, […]

SAM apžvelgia COVID-19
21 birželio, 2022

Lietuvoje dominuojanti Covid-19 ligos Omikron atmaina pastarosiomis savaitėmis vėl kilstelėjo sergamumo rodiklius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai ramina: atvejų […]

22 vasario, 2022

Nuo trečiadienio, vasario 23 d., izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą ar […]

8 vasario, 2022

Atsisakyta medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo pagal siuntimams planuojamas lėšas (kvotas), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Sutartinė […]

29 sausio, 2022

Daug metų Lietuvoje dantų protezavimo kompensavimas buvo opi problema – savo eilės žmonės kartais laukdavo po kelerius metus. Pastaraisiais metais […]