Šiauliuose nuspręsta pagerbti žydų gelbėtojus
Šiek tiek aprimus Rūtos Vanagaitės sukeltam skandalui, viešojoje erdvėje imta kalbėti apie grėsmę, kad dabar iškils užsislėpęs antisemitizmas. Nors tokia grėsmė vis dar išlieka reali, tačiau tai nereiškia, kad mūsų rankos surištos ir nėra įrankių, kaip dar labiau gerinti vis stiprėjančius santykius tarp Lietuvos žydų bei lietuvių, tarp Izraelio ir Lietuvos. Vienas tokių žingsnių buvo žengtas Šiauliuose – miesto valdžia priėmė sprendimą sukurti žydų gelbėtojų-pasaulio teisuolių parką, taip įprasminti priminimą apie šiauliečius, gebėjusius parodyti gailestingumą didžiausio pavojaus sąlygomis ir gelbėjusius žydus, nors tai grėsė mirtimi ne tik jiems, bet ir jų šeimai.
Svarbiausia, kad blogis nebepasikartotų
Pasaulio teisuolių parkas yra dalis platesnės Šiaulių miesto atminties politikos, kuria siekiama įamžinti atminimą apie holokausto ir masinių žudynių siaubą. Planuojama geriau pažymėti abiejų getų ribas, o tarp jų ir bus įkurtas pats parkas. Visa tai daroma, kad ateities kartos išvengtų praeities klaidų.
„Holokaustas pražudė didelę dalį mūsų krašto šviesuolių. Tarpukario Lietuvos žydų bendruomenė darė didelę įtaką šalies gyvenimui. Šiauliai puikiai tai iliustruoja – net ir šiandien mes didžiuojamės ir grožimės garsiojo fabrikanto Chaimo Frenkelio vila. Bet šios tautos indėlis į mūsų šalies gerovę yra daug didesnis ir, deja, neretai primirštamas. Skirdami parką pasaulio teisuoliams, mes kartu primename ir apie tuos žmones, kurie buvo jų išgelbėti. Vaikus žmonių, kurie buvo gydytojai, sportininkai, verslininkai, garsinę Šiaulius įvairiose srityse. Holokausto metu netekome visų šių dvasinių turtų, šių žmonių, tad norime, kad teisingumas rastų vietą Šiauliuose ir tokie įvykiai nebepasikartotų. Norisi įprasminti atmintį tų, kurie buvo gailestingi ir teisingi nepaisant nepalankių aplinkybių“, – atkreipia dėmesį Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Dažnai nutinka taip, kad po tokios didelės traumos, kurią patyrė Lietuva holokausto metu, norima patylėti ir pamiršti. Deja, kaip rodo didelė dalis mokslinių tyrimų, geriausiai žaizdos išgyja tada, kai imamasi žingsnių, kurie primintų, kas įvyko, nes šis priminimas yra tarytum bendruomeninė išpažintis. Vakaruose šie žingsniai apibendrinami pereinamojo teisingumo sąvoka.
Keiptauno universitete dėstantis teisės mokslų profesorius Jeremy Sarkin pabrėžia: „Tokio pobūdžio politika visuomenei yra labai reikalinga. Ji – lyg operacija, kurios metu išoperuojama nesveika oda, dailiai susiuvama ir po kiek laiko žmogus tampa sveikas. Labai vertinu ir sveikinu kiekvieną tokio pobūdžio pastangą.“
Profesoriaus įžvalgoms pritaria ir Šiaulių miesto tarybos narys Gintaras Karalevičius. Jis tvirtina, kad svarbiausias tikslas yra apsaugoti ateities kartas nuo praeityje įvykusių klaidų bei paskatinti kritinę akimirką rinktis dorą ir teisingą sprendimą: „Manau, kad toks parkas yra labai reikalingas, nes prasminga padaryti viską, kad tokių klaidų būta išvengta ateityje. Svarbu ir tai, kad dalis žmonių holokausto metu gebėjo rasti stiprybės ir valios apginti silpnesnįjį. Neretas žydų tautos vaikas išgyveno dėl lietuvių drąsos.“
Žydų bendruomenė nori profesionalaus įprasminimo, o ne pompastikos
Kalbant apie tai, kaip turėtų ir galėtų atrodyti pasaulio teisuolių parkas, išryškėja gana panaši nuomonė – pagrindinis balsas turi būti architektų. Būtent jie turėtų pasiūlyti sprendimus, kurių geriausias galiausiai taptų Šiaulių miesto dalimi.
„Manau, kad pompastika yra nereikalinga. Svarbiausia, kad vieta būtų patraukli, trauktų žmones ir būtų gyvybinga. Žinoma, reikalingas akcentas, kuris pagerbtų teisuolius, bet pagrindines mintis ir idėjas turėtų pristatyti architektai. Labiausiai norime išgirsti architektų balsą“, – tvirtina Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas bei idėjos autorius Sania Kerbelis.
Bendruomenės lyderiui pritaria ir kitas prie projekto ženkliai prisidėjęs šiaulietis – Šiaulių universiteto profesorius Vaidotas Janulis.
„Svarbiausias žodis turėtų priklausyti architektams. Profesionalai teiks pasiūlymus ir bus ieškoma geriausios idėjos. Mano galva, toks kelias būtų teisingiausias“, – pabrėžia akademikas.
Kiek tikslesnį norą yra išreiškęs buvęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Beršteinas. Jo įsitikinimu, turėtų būti statoma skulptūra, kuri pabrėžtų žydų gelbėjimą.
„Galbūt tai turėtų būti skulptūra, kuri parodytų žmogų, gelbėjantį vaiką, paslėptą maiše, ar panašiai. Būta visokių istorijų, kurios galėtų būti perteiktos. Svarbiausia, kad būtų skulptūra – paminklas“, – pasidalino mintimis Josifas Beršteinas.
Vietoje išvadų
Šiaulių miestas pasirinko moralų – teisuolių pagerbimo – kelią, bet pats pagerbimas turi vykti pagal taisykles. Tai pabrėžia vyriausioji Šiaulių miesto savivaldybės architektė Rasa Budrytė: „Skelbsime konkursą ir ieškosime geriausios idėjos. Malonu, kad noriai jungiasi ir mūsų miesto žydų bendruomenė. Pastebėjau jų nuoširdų norą padėti ir įsiklausyti į ekspertų įžvalgas. Ši pozicija yra labai gerbtina“, – apibendrino Rasa Budrytė.
