22 lapkričio, 2017
Kultūros ministerijos informacija

Justinas Krėpšta apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Lapkričio 21 d. Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, kultūros veikėjas Justinas Krėpšta. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas J. Krėpštai įteiktas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikdama viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Justinas Krėpšta jau trisdešimt metų vadovauja Kauno valstybinei filharmonijai (nuo 1987 m. dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialo Kauno filharmonijos vadovu, o nuo 2006 m., filialui tapus savarankiška koncertine įstaiga, Kauno valstybinės filharmonijos vadovu). Jis yra itin kūrybingas vadovas, nuolat diegiantis naujas darbo formas: inicijavo tarptautinius festivalius, garsinančius Kauną ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Kauno valstybinės filharmonijos meno kolektyvas – Kauno valstybinis choras per 48 metus, esant dainininkų kartų kaitai, išsaugojo aukštą meninį lygį, kuria ir atlieka įvairių stilių ir žanrų koncertus.

1991 m. Justino Krėpštos iniciatyva pradėtas organizuoti Tarptautinis jaunųjų muzikų festivalis „Kaunas“ buvo priimtas į ARS Baltica renginių programą, kuruojamą Baltijos jūrą juosiančių šalių Kultūros ministerijų. Toks festivalis yra vienintelis Europoje. Jame dalyvauja ir jaunieji muzikai iki 16 m. amžiaus, ir tarptautinių konkursų laureatai, ir turintys didelę koncertinę patirtį. Drąsiai galima teigti, kad per 26 festivalio gyvavimo metus Kaune apsilankė jaunieji muzikai iš visų Europos šalių, taip pat ir iš kitų pasaulio kraštų – Japonijos, Pietų Korėjos, Jordanijos, Singapūro, JAV, Kosta Rikos ir kt.

Justino Krėpštos užmegztų kontaktų dėka Kauno filharmonija su Norvegijos Hordalando grafystės taryba nuo 1998 m. rengia tradicinį kompozitorių M. K. Čiurlionio ir E. Grygo muzikos festivalį. Dabar festivalio programa išsiplėtė – festivalyje atliekami ir kitų Pabaltijo bei Skandinavijos kompozitorių kūriniai. Koncertuose dalyvauja Lietuvos ir Norvegijos muzikiniai kolektyvai, solistai, dirigentai. Šis bendradarbiavimas pritraukia Europos lėšas bendrų tarpvalstybinių kultūros projektų įgyvendinimui.

Justinas Krėpšta yra vieno didžiausių ir žinomiausių klasikinės muzikos festivalio – Pažaislio muzikos festivalio sumanytojas ir jo koordinatorius. Kauno valstybinė filharmonija bendradarbiaudama su viešąja įstaiga Pažaislio muzikos festivalis jau dvidešimt dvejus metus organizuoja tris vasaros mėnesius trunkantį Tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį. Pažaislio festivalis yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio kultūros reiškinys – šventė, turinti gerą vardą įvairiose šalyse. Nuo pirmojo koncerto į Pažaislio muzikos fiestą įgyvendinti bendrų projektų atvažiuoja žymiausi pasaulio ir Lietuvos muzikai. Kad tuo įsitikintumėme, užtektų paminėti tokias žvaigždes kaip šviesios atminties lordą Yehudį Menuhiną (1916–1999), Justusą Frantzą, Yaną Pascalį Tortelierą, Friederį Berniusą, Krzysztofą Pendereckį, Jurijų Bašmetą, Vladimirą Spivakovą, Davidą Geringą, Aleksandrą Kniazevą, Lazarį Bermaną (1930–2005), Paulį Badurą – Skodą, Cheryl Studer, Jacqueso Loussiero trio, Paavo Järvį, Dmitrijų Chvorostovskį, Miroslavą Kultyševą, Maksimą Rysanovą, Ildarą Abrazakovą, Ivo Pogorelichių, Constantiną Orbelianą. Šalia tokių muzikos milžinų darniai rikiuojasi ir mūsų puikių atlikėjų – pianistų Petro Geniušo, Mūzos Rubackytės, solistų Edgaro Montvido, Asmik Grigorian, Kosto Smorigino, Irenos Milkevičiūtės, Astos Krikščiūnaitės, Virgilijaus Noreikos, Vytauto Juozapaičio, Vladimiro Prudnikovo, aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Rumšo – pavardės. Pažaislio muzikos festivalį pasirinko ir garsiausi pasaulio jaunimo orkestrai – Baltijos šalių jaunimo orkestras, YOA Amerikos orkestras, Europos Sąjungos jaunimo orkestras.

Nuo pat 1996 m. Pažaislio muzikos festivalyje susiformavo graži tradicija po savo muzikaliuoju sparnu glausti ir kitą meno šaką – dramą. Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną tūkstančiai miestelėnų išvysta nacionalinį dramos veikalą Kauno pilies prieigose. Istorinių spektaklių pastatymas istorinėje erdvėje jau yra tapęs prasmingu mūsų Valstybės kultūriniu akcentu.

Kiekvienais metais Pažaislio festivalyje vyksta daugiau kaip 40 renginių, kuriuose apsilanko apie 40 tūkstančių klausytojų. Ypač malonu, kad garsiausi pasaulio atlikėjai, apsilankę Pažaislio festivalyje, nustemba pamatę ir įsitikinę, kad atvyko ne į muzikinę provinciją, o į kokybiškai sustyguotą, aukšto meninio ir organizacinio lygio renginį. Festivalį atranda vis daugiau miesto svečių iš įvairiausių šalių ir populiarina renginio vardą toli už Lietuvos ribų.

Justinas Krėpšta savo veikloje didelį dėmesį skiria projektams, vykdomiems Lietuvos regionuose, populiarinant pasaulinės klasikos ir lietuvių kompozitorių kūrinius Lietuvos regionuose, suteikiant galimybę žmonėms, turintiems mažas finansines pajamas, apsilankyti nemokamuose koncertuose miestelių ir kaimų bažnyčiose. Taip pat J. Krėpštos inicijuojamas projektas – jaunimo muzikinis ugdymas. Per kelerius metus užsiėmimuose apsilankė 9 tūkst. Kauno miesto mokinių.

Justinas Krėpšta aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jis – Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto atkūrimo komisijos narys, Kauno miesto simfoninio orkestro įsteigimo iniciatyvinės grupės narys, nuo 2004 m. yra Kauno M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko pavaduotojas, 2003–2011 m. Kauno miesto savivaldybės Tarybos narys, nuo 2003 m. yra Tarptautinės Hanzos miestų sąjungos tarybos nariu. 2012 m. Justinui Krėpštai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos (buvęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas) docento vardas.

Justino Krėpštos iniciatyva 2005 m. vasarą pradėtas įgyvendinti investicinis projektas „Kauno valstybinės filharmonijos pastato rekonstravimas“, trukęs trejus metus. 2008 m. spalio 1 d. klausytojai buvo pakviesti į rekonstruotą, naujomis erdvėmis ir atnaujintą Kauno valstybinės filharmonijos pastatą.

Už nuopelnus Kauno miestui 2001 m. Justinas Krėpšta apdovanotas „Gerumo plyta“, 2005 m. – antrojo laispnio Santakos garbės ženklu, 2009 m. – LDK Gedimino ordino medaliu, 2009 m. – Kauno apskrities viršininko garbės ženklu.

Justinas Krėpšta gimė 1957 m. rugsėjo 6 d., 1981 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) fortepijono specialybę ir iki 1987 m. dirbo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono specialybės mokytoju, direktoriaus pavaduotoju.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Kauno apygardos teismas Marijampolės savivaldybės tarybos narę Vaidą Pituškienę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, penktadienį […]

20 gruodžio, 2024

Netekus artimo žmogaus, svarbiausias uždavinys tampa tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju. Tačiau šis emocinis laikotarpis neretai komplikuojamas dėl praktinių sprendimų, susijusių […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

10 gruodžio, 2024

Šalia didžiausios šalies oranžerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune, prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Vakar Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. […]