Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą

Rugsėjo mėnesį Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pateikė  Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

Lapkričio 23 dieną Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 12 – prieš ir 33 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Įstatyme atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija – bendrasavininkai, antra kategorija – besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija – subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant – kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.“

Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis Valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir/ar akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.
Taip pat nustatyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.

Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Nesant tokių asmenų ar jiems atsisakius savo teisės, žemė galės būti parduodama kitiems asmenims.

Parengė
Saulė Eglė Trembo