Bendruomenė šiandien ir ateities perspektyvoje
Vėžaičių kultūros centre vyko Klaipėdos rajono NVO tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus inicijuota diskusija „Bendruomenė šiandien ir ateities perspektyvoje“.
Iš viso rajone registruotų nevyriausybinių organizacijų 74, iš jų 61 bendruomenė ir 13 kitų NVO. Jose registruotų narių – 193, jose registruotų narių – 1935. Ar tai didelis skaičius beveik 55 tūkst. gyventojų turinčiai Savivaldybei? Akivaizdu, kad bendruomeniškumą dar reikia stiprinti.
Demografinę situaciją Klaipėdos rajone apžvelgė Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė. Kokią reikšmę demografinei situacijai, kuri neatsiejama nuo visuomenės sveikatos būklės, gali turėti nevyriausybinių organizacijų veikla? Labai didelę! Pasitelkus politinę valią kryptingai stiprinant tarpsektorinę veiklą galima pasiekti gerų rezultatų sveikatos apsaugos srityje, − kad žmonės mažiau sirgtų, kad būtų geresnė daugelio žmonių emocinė būklė ir pozityvesnis žvilgsnis į ateitį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja šeimos politikai, NVO, bendruomenių reikalams Kristina Paulikė pristatė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemones NVO sektoriui. Didžiausia problema nevyriausybininkams – sudėtinga pildyti projektų paraiškas. Savivaldybė savo programų projektams kiek įmanoma stengiasi paprastinti dokumentacijos reikalavimus. Dar daugiau aiškumo, tikimasi, bus pasiekta sukūrus bendrą Bendruomenių veiklos stiprinimo programą, kurią šiuo metu rengia Sveikatos apsaugos skyrius, − jame dabar vedėjos pavaduotoja Jolanta Polekauskienė yra atsakinga už darbą su NVO. Neseniai šiame skyriuje pradėjusi dirbti Ugnė Tamošauskienė atsakinga už fizinio aktyvumo, kūno kultūros ir sporto reikalus.
Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė, bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ pirmininkė, išsakė lūkesčius, kad bendruomenės dabar kuo labiau bursis ir atras naujų siekių ir tikslų. „Puiku, kad atsirado bendruomenes koordinuojantis specialistas Savivaldybėje, − kviečiau bendruomenes išsakyti pageidavimus, klausimus, problemas, kad Savivaldybė žinotų, ko mes stokojam ir ką galime nuveikti, siekdami kuo geriau patenkinti visos savivaldybės visuomenės lūkesčius“, − sakė R. Petrauskienė. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Polekauskienė žadėjo pasirūpinti, kad visos bendruomenės gautų reikalingą informaciją laiku, kad bus organizuojami mokymai bendruomenėms dėl paraiškų pildymo gauti finansavimą ne tik iš Savivaldybės, bet ir nacionalinio bei tarptautinio lygmens finansuojamų programų.
NVO teisės instituto direktorė Aurelija Olendraitė kalbėjo apie tarpbendruomeninį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, pabrėždama bendruomenės ir Savivaldybės santykių lygiavertiškumą. Ji moderavo diskusiją, kurios svarbiausias akcentas bendruomeniškumo stiprinimas. Į klausimus atsakinėjo ministro patarėja Kristina Paulikė, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, NVO tarybos nariai Laima Karbauskienė, Vaclovas Macijauskas ir Dainius Šatkus, daug svarbių minčių išsakė Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, žadėdamas bendruomenės kuo palankesnes sąlygas bendradarbiausiant su Savivaldybe. „Nepamirškime, kad kiekvienoje seniūnijoje turime ir seniūnaičius, kurie įgūdžius palaikant bendruomenių ryšius su seniūnija ir savivaldybe kaip institucija taip pat reikia stiprinti“, − sakė S. Karbauskas.
Diskusijoje pasidalinta daugybe įžvalgų, taip pat ir dėl bendruomenių veiklos filosofijos tolesnio formavimo, − ar turi stengtis bendruomenės užsidirbti? Taip, tai skatina gyventojų verslumo įgūdžius, netgi kuria verslą, darbo vietas, tačiau ar neturėtų būti bendruomenių misija daugiau orientuota į bendrystės ugdymą ir į savanorišką veiklą? Nemažai bendruomenių vis daugiau atranda socialinių veiklų, kurios pagal savo prigimtį, beje, ir neturėtų būti apmokamos.
