4 kovo, 2015
Kalbino Živilė Aleksandravičiūtė

Simona Rimkutė: „Jei darai tai, kas patinka, įgauni tarsi antrą kvėpavimą viskam“

Laiminga, žavi ir su šypsena veide. Tokia ji – plungiškė Simona Rimkutė. Savanoriauti vaikų paramos ir labdaros fondo „Dienvidis“ vaikų dienos centre studijų metu pradėjusi mergina šiandien oficiali centro socialinė darbuotoja. Su Simona kalbės apie jos kelią savanorystės link ir apie šiandieninį merginos darbą.

Tik pradėjus kalbėti su savanoriais, pirmiausia norisi sužinoti, kokia buvo savanorystės pradžia. Tad ir Simonos paklausiau, kaip ji susipažino su savanoryste, kada ir kodėl nusprendė jungtis į savanorių gretas?

Pradėjus studijuoti Klaipėdos universitete, gerb. dėstytoja I. Dirgėlienė supažindino mus su daugybe institucijų, kuriose galima savanoriauti, tačiau, kai gražią pavasario dieną atėjau į vaikų dienos centrą ,,Dienvidis“, supratau, kad nebenoriu iš čia išeiti. Jei tą dieną nebūčiau ten užsukusi, ko gero vis dar tebejausčiau savirealizacijos trūkumą. Tai nutiko antrame kurse, kai jau turėjau aiškų suvokimą, kad specialybė, kurią studijuoju yra vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime ir savanorystė mane tik dar labiau sustiprins. Vaikų dienos centrą pasirinkau ne atsitiktinai. Nuo pat mažumės svajojau apie darbą su vaikais, tad drąsiai galiu teigti, kad svajonės turi savybę išsipildyti. Savo laiką pasirinkau paskirti būtent šiai institucijai ir laikas parodė, kad tikrai „neprašoviau“.

Ar ši veikla išpildė tavo lūkesčius? O gal prieš pradėdama savanoriauti šią veiklą įsivaizdavai kiek kitaip?

Tikrai žinau, kad savanorystės įtaka mano gyvenime yra tik teigiama. Juolab, kad ,,Dienvidyje‘‘ visada turėjau puikų pavyzdį, o dabar ir nuostabią kolegę. Sutikau žmogų, apdovanotą mielu būdu ir atradau tai, ko ieškojau. Niekada nebuvo nejaukių akimirkų, kurios priverstų atsisakyti eiti tuo keliu, kurį pasirinkau. Ir viskas, kas nutinka – tai tik gyvenimiškos pamokos.

Kadangi savanorystės patirties turi nemažai, prisimink jos pradžią. Kokia veikla užsiimdavai? Kas kėlė džiaugsmą?

Norėjau lėkti, veikti, svajoti ir tas svajones realizuoti, o vakare nusišypsoti ir pasidžiaugti už dar vieną prasmingą dieną, kuri praėjo ne veltui. Džiaugiuosi, kad suvokiau, jog mano laimė – tai norėjimas padėti vaikučiams paprasčiausiu apkabinimu ar nuoširdžiu pokalbiu. Kai tik galėdavau, aplankydavau vaikus ir leisdavau su jais popietę. Kiekvienoje dienoje vis ieškodavau spalvų, kuriomis galėčiau nuspalvinti vaikų pasaulį. Įvairios organizuojamos išvykos, iš anksto pasiruošti žaidimai, lėkimas į kiemą džiaugtis įvairiais metų laikais, švenčių organizavimas, nuolatinis buvimas su vaikais buvo didelė patirtis ir mano gyvenime. Kiekvienas vaikas čia kaip gėlė, kuriai švelnumas ir rūpestis – paskata augti. Tad vaikui kasdieninis švelnumas, rūpestis, apkabinimas yra paskata ir tobulėti.

Smagu žiūrėti į žmogų, kuriam jo atliekama veikla teikia tiek daug džiaugsmo. Simona linkusi prisiminti ne sunkias akimirkas, o tai, kad ši veikla padėjo išsiugdyti ir tam tikras savybes.

Savanorystė – skirta žmonėms, kurie pasiruošę priimti betkokius gyvenimo iššūkius. Pradėdama savanoriauti įsipareigojau ne tik sau, tačiau ir vaikams, darbuotojams. Tai nėra tik turiningas laiko praleidimas. Tai yra darbas su savimi ir su tave supančia aplinka. Suformuoji naujus įgūdžius, mokaisi reikšti emocijas, pasitikėti kitais, ugdaisi saugumo jausmą, mokaisi gilintis į kitą. Taip savanorystė man tapo ne tik profesijos tobulinimu ar prasmingu laiko leidimu. Ji pradėjo formuoti mane iš naujo. Manau, kad tie, kurie pasigenda bendravimo įgūdžių, galėtų pabandyti jų įgyti pas ypatingus vaikus, kurie mane jau išmokė to, ko negalėjau gauti niekur kitur.

Keliaudama prisiminimų keliu Simona neslepia, kad buvo laikas, kada užteko tik studijuoti ir studentauti. Tačiau pradėjus savanoriauti, laiko užteko viskam.

Jei darai tai, kas patinka, įgauni tarsi antrą kvėpavimą viskam. Pradėjusi savanoriauti išmokau planuoti laiką, sugebėjau ir mokytis, ir dirbti, ir savanoriauti. Iki šiol nenustoju džiaugtis tuo, kad suvokiau, jog kuo daugiau darai, tuo labiau viskas pavyksta. Viską spėdavau padaryti greičiau nei turėdama daugiau laisvų valandų. Kažkokiu, man nesuvokiamu, būdu savanorystė pakraudavo energijos ir apdovanodavo džiaugsmu.

Žinau, kad šiandien savanorystės etapas baigtas. Dabar gali pasidžiaugti oficialiu centro darbuotojos statusu. Kaip tai įvyko? Gal tapimas darbuotoju – aukštesnė savanorystės pakopa?

Vaikų dienos centras ,,Dienvidis“ man visada buvo vienas iš geriausių atradimų. Minėjau, kad savanorystės metu mačiau puikų pavyzdį ir nuoširdų žmogų, atsidavusį darbui, vaikams. Matyt, puikiai viena kitą supratome, tad gavau pasiūlymą tapti oficialia socialine darbuotoja. Dabar neįsivaizduoju savęs kitur.

Ar pasikeitė kažkas nuo to laiko, kai buvai savanorė iki dabar? Kokia tavo veikla dabar?

Dienvidyje mes viena didelė šeima. Prisiliečiau prie kiekvieno vaiko gyvenimo istorijos. Čia mes kartu su jais išgyvename kiekvieną vaiko dieną, o dienų būna visokių. Nėra paruošto šablono, kas pasikeitė, tiesiog visi vaikai man labai svarbūs. Įdomu, kaip jie praleido savaitgalį, kaip miegojo, kaip jaučiasi. Viskas susideda iš mažyčių smulkmenų, kurios man labai svarbios. Vaikai mane labai daug ko išmokė. Esame draugai, kurie nebijo vienas kitam kažko pasakyti, nebijo suklysti.

Vaikų dienos centrą lanko 27 vaikai. Kiekviena mūsų diena skirtinga. Ruošiame namų darbus,  žaidžiame, organizuojame šventes ir dalyvaujame įvairiuose užsiėmimuose. Ugdome pagrindinius socialinius įgūdžius: bendravimo, maisto ruošos, tvarkymosi, higienos. Kiekvienais metais įsijungiame į maisto banko akciją. Kaip tik ji jau ne už kalnų, tad pradėsime po truputėlį ruoštis. Kartu dirbame ir su vaiko šeima, konsultuojame, teikiame paramą maisto produktais.

Baigiant pokalbį, norisi paklausti, ką galėtum palinkėti kitiems savanoriams, užsiimantiems panašia veikla, su kuria teko susidurti ir tau?

A. Marcinkevičius sakė: „Gerumui ribų nėra, tegul visi geri keliai, kuriuos jūs tiesiate, sugrįžta į jus“. Visiems savanoriams linkiu eiti pirmyn ir tik pirmyn. Ieškokite savęs ir viską, ką darote, darykite nuoširdžiai ir su šypsena veiduose.


21 lapkričio, 2024

Europos Parlamento įsteigto Kalėdinių miestų tinklo rengiamuose apdovanojimuose Vilnius tituluotas Europos Kalėdų sostine 2025. Sprendimą priėmusi tarptautinė apdovanojimų komisija išskyrė […]

Turnyro nugalėtojai ringaudiškiai
20 lapkričio, 2024

Lapkričio 20 dieną Ringaudų bendruomenės daugiafunkcėje sporto aikštelėje įvyko futbolo turnyras, skirtas laimėti Ringdaudų seniūnės įsteigtai taurei ir prizams laimėti. […]

20 lapkričio, 2024

Kavos mėgėjams, norintiems mėgautis šviežia ir skania kava namuose, tinkamo kavos aparato pasirinkimas gali būti sudėtingas. Rinkoje yra daug įvairių […]

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
20 lapkričio, 2024

Sakartvele, Mestijos mieste, Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejuje, atidaryta tarptautinė Žemaičių muziejaus „Alka“ šiuolaikinių medalių paroda „Art Medal: In the […]

Šatrijos kalnas
19 lapkričio, 2024

Ruduo – metas, kai gamta keičia savo rūbą ir kalvotasis Telšių rajono kraštovaizdis įgyja ypatingo žavesio. Nors žmonės dažnai renkasi […]

18 lapkričio, 2024

Kalėdos – tai metas, kai dovanos tampa universalia kalba, išreiškiančia dėmesį, meilę ir padėką. Tačiau netinkamai pasirinkta dovana gali sukelti […]

18 lapkričio, 2024

Pirmadienį Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dabar planuojama darbų […]

17 lapkričio, 2024

Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės […]

16 lapkričio, 2024

Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis […]

Populiariausios sporto šakos Lietuvoje
15 lapkričio, 2024

Lietuvoje sportas užima ypatingą vietą – nuo vaikų iki suaugusiųjų, sportas daugeliui tampa kasdienės rutinos dalimi. Vis dėlto kai kurios […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

12 lapkričio, 2024

Antradienio popietę daugybė kauniečių tapo neeilinės kelionės liudininkais. Į Vienybės aikštę iš Šilainių atgabenta Kalėdų eglė. Beveik keturis dešimtmečius skaičiuojanti žaliaskarė […]

5 lapkričio, 2024

Juodrantėje baigti 1,3 km ilgio sveikatingumo tako kapitalinio remonto darbai, pranešė Neringos savivaldybė. Pasak jos, įgyvendinant darbus šioje Neringos dalyje […]

5 lapkričio, 2024

Įsivaizduokite – vaikštote po parką, rankose laikote garuojantį kavos puodelį, aplink tvyro ramybė, ir staiga prieinate prie išmanaus stalo, kviečiančio […]

29 spalio, 2024

Klaipėdoje veikianti įmonė „MB Unikalios Paslaugos“, teikianti įgarsinimo ir garso įrašų paslaugas, neseniai pradėjo inovatyvų projektą – pirmąją dirbtinio intelekto […]

28 spalio, 2024

Vėlyvas ruduo yra puikus metas pabėgti nuo niūrių, tamsių dienų ir pailsėti prieš artėjantį šventinį šurmulį. Puikūs paskutinės minutės kelionių […]

Mažeikių muziejaus ir LGGRTC darbuotojų nuotr.
26 spalio, 2024

2024 m.spalio 23 d. Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui, […]

24 spalio, 2024

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad reguliarios treniruotės teigiamai veikia ne tik […]

17 spalio, 2024

Pietrytinėje Klaipėdos dalyje, šalia Šilutės plento, planuojama įrengti 61,1 tūkst. kv. metrų poilsio ir laisvalaikio parką, praneša portalas „ve.lt“. Skelbiama, […]

Pirmąją vietą iškovojo Kauno informacinių technologijų mokyklos komanda su Deimante Bepirštyte Andrušaite / Valdo Knyzelio nuotr.
17 spalio, 2024

Spalio 16 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko trečiasis integracinis profesinių mokyklų 8 prieš 8 futbolo […]