Ministro komanda siekia gerinti neįgaliųjų įtrauktį Jungtinių Tautų kontekste
Komfortiškas ir visavertis neįgaliųjų gyvenimas – tai valstybės brandos rodiklis. Dėl to šiandien sutaria prie apskritojo stalo svariai diskusijai susėdę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su komanda ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys, ekspertas prof. Jonas Ruškus. Viena iš svarbiausių temų – dėl ko skursta neįgalieji ir ką tiksliai reiškia neįgaliųjų diskriminacija. Ir čia nuomonių yra įvairių.
„Niekada nebus privilegijuoti neįgalieji, nes jie dėl savo negalios jau yra praradę labai daug. Pozityvi diskriminacija specifinėmis priemonėmis, o ne paramos formomis, yra gerai, ji paspartina įtrauktinę neįgaliųjų integraciją ir juos praturtina. Tarkime, tai galėtų būti kvotos kiekvienai mokyklai ar darbo rinkai. Yra pluoštas įvairių priemonių, kurios gali būti ir dėl to prašome – norime jau galėti pasidžiaugti Lietuvos progresu Europos Komisijoje ir Jungtinėse Tautose. Kviečiu atstatyti neįgaliesiems padarytą žalą“, – sako prof. Jonas Ruškus.
„Sunku būtų prieštarauti, kad neįgaliuosius prižiūrinčių šeimų skurdas ir šalpos pensijų klausimas yra labai svarbūs. Visada sakiau ir sakau, kad neįgaliųjų integracija yra svarbi visais aspektais – tiek socialiniu, tiek emociniu, tiek ir finansiniu, todėl kviesimės visas puses ir imsime domėn tol, kol sąlygas pagerinsime“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Pasak ministro patarėjo Romo Lazutkos, „akivaizdu, kad problema yra dėl to, kad ir socialinio draudimo, ir šalpos išmokos neįgaliesiems yra labai mažos. Juo labiau socialinė parama, kuri yra žemiau skurdo ribos ir tik šiek tiek palengvina skurstančiųjų padėtį. Vis tiek traktuojama, kad visos su specialiaisiais neįgaliojo poreikiais susijusios išmokos yra asmeniui, ne šeimai, ir jos nemažina galimybės gauti socialinę paramą.“
Viceministrė Vilma Augienė įsitikinusi, kad „nepaisant skirtumų tarp teorijos ir praktikos, mes patys, ministerijos tarnautojai, turime norą suteikti kuo geresnes sąlygas neįgaliųjų integracijai ir dėl to pasiryžome ketverius metus atiduoti savo jėgas“.
J. Ruškus yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys, neįgalumo srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose pagrįsti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo būtinybę.
Pagrindinis Neįgaliųjų teisių komiteto veiklos tikslas − stebėti, kaip įgyvendinamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos. Komitetas periodiškai vertina valstybių pateikiamas ataskaitas ir nagrinėja individualius skundus prieš valstybes.
Komitetą sudaro 18 asmenų. Visi jie privalo būti aukštos moralės specialistai, turintys pripažintą kompetenciją ir patirtį Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reglamentuojamose srityse. Šiuo metu Komitete savo atstovus turi Vokietija, Japonija, Danija, Vengrija, Rusijos Federacija, Lietuva, Naujoji Zelandija, Uganda, Kolumbija, Mauricijus, Serbija, Kinijos Liaudies Respublika, Saudo Arabija, Nigerija, Tailandas, Tunisas, Kenija, Korėjos Respublika.
