Tyrimas: ar tinkamai elgiamės užklupus menopauzei?
Šiandien vidutinė moters gyvenimo trukmė pasiekė jau 80 metų, todėl menopauzinis laikotarpis apima vis reikšmingesnę jos gyvenimo dalį. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad moterys retai kreipiasi į specialistus ir yra linkusios susitaikyti su menopauzės simptomais, kartais taip aukodamos savo gyvenimo kokybę.
Tyrime, kuri atliko tyrimų bendrovė „Rait“, dalyvavo 45-65 metų moterys. Virš 500 respondenčių padėjo išsiaiškinti, kokie menopauzės simptomai joms yra žinomi, kurie konkrečiai jas vargina, ar dėl šių simptomų moterys kreipiasi į gydytojus ir ieško pagalbos.
„Menopauzė, ypač jos pradžia, yra vienas kritiškiausių moters gyvenimo etapų. Norėjome atkreipti dėmesį, kad moterims svarbu ne tik atpažinti menopauzės simptomus, bet ir nebijoti konsultuotis su specialistais. Tik domintis, tariantis galima rasti geriausią sprendimą sau ir gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus“, – apie apklausos tikslus pasakojo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė prof. Birutė Žilaitienė.
Pasak jos, menopauzė yra duota gamtos, tik jei anksčiau moteris neišgyvendavo ilgiau 50-ties, šiais laikais sulaukusi tokio amžiaus ji yra darbinga ir kupina jėgų. Jos savijauta, gyvenimo kokybė gali priklausyti nuo to, su kokiomis menopauzės pasekmėmis susiduria bei kaip rūpinasi savo sveikata.
Statistiškai menopauzė moterims prasideda apie 50-uosius gyvenimo metus, kuomet senkant folikulų („kiaušinėlių“) rezervams kiaušidėse, organizme pradeda trūkti lytinio hormono – estrogeno. Stokojant folikulų, kiaušidėse estrogeno jau nepagaminama tiek, kiek organizmui reikia. Su amžiumi atsiradęs estrogeninio hormono trūkimas – požymis, kad baigiasi moters vaisingo gyvenimo laikotarpis ir prasideda menopauzė. Natūralią jos pradžią nulemia daug dalykų, pirmiausia tai – genetika. Kiekvienai moteriai yra lyg „užprogramuotas“ tam tikras folikulų, ovuliacijų skaičius. Po to reikšmingi yra virusiniai susirgimai, psichologinė būsena, stresas, žalingi įpročiai kaip rūkymas, kurie gali išprovokuoti ankstyvesnę menopauzę.
Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai su menopauze siejamas simptomas yra staiga užeinančios karščio bangos – jį bendrai paminėjo kas antra moteris. Dažnai pažymėta ir nuotaikų kaita, jų svyravimas, taip pat didelis prakaitavimas, ciklo sutrikimai ar jo nereguliarumas, nemiga bei antsvoris. Daugumai moterų, kurios šiuo metu turi arba neseniai turėjo menopauzę, šie simptomai ir pasirodo – nuotaikos svyravimai (82 proc.), naktinis prakaitavimas (81 proc.), staiga užeinančios karščio bangos (85 proc.).
„Prasidėjus menopauzei minėti fiziniai ir psichologinei simptomai staiga labai pablogina moters gyvenimo kokybę. Greta jų gali atsirasti ir kitų, pavyzdžiui, sąnarių skausmai, o jei šie simptomai prasideda iki menopauzės, menopauzinis laikotarpis juos tik pablogina. Žinomi ir vietiniai simptomai kaip makšties sausumas, lytinės funkcijos pablogėjimas, šlapinimosi sutrikimai – tai pakankamai varginantys simptomai. Jeigu jie sunkūs ir sutrinka moters normalus gyvenimas, ji tikrai turėtų pasitarti su gydytoju ir imtis efektyvių priemonių“, – sako prof. B. Žilaitienė.
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė moterų su menopauzės simptomais iš tiesų nesikreipia į gydytoją, tai patvirtino 48 proc. respondenčių. Likusi dalis konsultavosi su gydytoju ginekologu, kiek mažesnė su šeimos gydytoju. Apklaustos moterys, kurioms prasidėjęs menopauzinis laikotarpis, nesikreipė į gydytoją dėl to, kad menopauzės simptomai nebuvo intensyvūs (49 proc.). Kas trečia moteris galvoja, kad menopauzė – tai natūralus procesas ir į gydytoją kreiptis neverta, o kas ketvirta pati žino kaip sušvelninti simptomus.
„Mūsų savijauta ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu ji mūsų netenkina, reikia konsultuotis su specialistais. Be to, svarbu įvertinti atokiąsias menopauzės pasekmes, moteris turėtų atsižvelgti į tai, ar jai buvę kaulų lūžimai dar premenopauziniu laikotarpiu, ar jos giminės moterims yra įvykę menopauzinei osteoporozei būdingi lūžiai, pvz. šlaunikaulio kaklelio, ar yra genetinis polinkis širdies ligoms. Šiandien medicina yra pažengusi tiek, kad gali taikyti prevencines priemones kaip menopauzinė hormonų terapija, kuri ne tik palengvintų tolimesnę menopauzės eigą, sušvelnintų jos simptomus, bet ir neleistų vystytis atokiosioms menopauzės pasekmėms“, – perspėja gydytoja B. Žilaitienė.
Profesorė taip pat pataria atkreipti didesnį dėmesį į savo gyvenimo būdą. Menopauzės laikotarpiu vyksta metabolizmo pokyčiai, greičiau auga svoris, todėl svarbu palaikyti didesnį fizinį aktyvumą ir atitinkamai koreguoti mitybą. Specialistai pataria vartoti mažiau kalorijų, rinktis kokybiškesnį maistą, kad užtektų kalcio, baltymų, vengti greitųjų angliavandenių, kurie didina cukraligės riziką, pastoviai vartoti vitaminą D, ypač rudens – žiemos laikotarpiu.
Žolinius preparatus B. Žilaitienė vertina atsargiai, nes jų efektyvumas labai ribotas, nėra žinomas jų saugumas, sąveika su kitais vaistais, kadangi šio tipo preparatams klinikiniai tyrimai nėra atliekami. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad esant vidutinio sunkumo ir sunkiems menopauzės simptomams efektyvi yra tik menopauzinė hormonų terapija.
