Devynmečiai šokėjai Lietuvai parvežė Pasaulio taurę
Gruodžio 9-10 dienomis Dubajuje vyko pirmosios sportinių šokių istorijoje Jaunučių amžiaus grupės Pasaulio taurės varžybos, kuriose varžėsi patys jauniausi šokėjai sportininkai iš viso pasaulio. Šiose varžybose Lietuvą atstovavo devynmečiai šokėjai – Lukas Jasinevičius ir Meida Kybartaitė. Vaikai nepasidavė Rusijos čempionams ir atkaklioje kovoje Jaunučiai 1 šešių šokių varžybose Lietuvai parvežė Pasaulio taurę. Atskirose lotynų amerikos ir standartinių šokių programose lietuvaičiai iškovojo sidabro medalius. Jauniai 2 WDSF atviros klasės varžybose Lietuvos atstovai – Augustinas Trinkus ir Neda Šalugaitė, iškovojo antrąją vietą.
Kalbinome varžybose viešėjusių sportinių šokių trenerę Eglę Daučiūnaitę.
Lietuva garsėja stipriomis pramoginiu šokių mokyklomis. Kokie laimėjimai ir kokios perspektyvos laukia ateityje?
Taip, Lietuva išties turi stiprias šios sporto šakos mokyklas ir trenerius, kurie yra labai vertinami bei treniruoja šokėjus visame pasaulyje. Kaip ir kiekviename sporte, negalima suplanuoti šokėjų laimėjimų netgi artimiausioje ateityje, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių – šokėjų fizinio pasirengimo, konkurentų lygio, traumų ir pan. Šiuo metu Lietuvos šokėjai aktyviai ruošiasi artėjančiam Lietuvos sportinių šokių čempionatui. Tačiau, norint pasiekti aukštą šokėjo lygį jau nuo pat jaunučių sportinės klasės reikia aktyviai dalyvauti varžybose užsienyje.
Mažieji sportininkai džiugina aukščiausiais rezultatais, kiek pastangų kainuoja pergalės?
Na, kaip ir versle, šokiuose taip pat galioja trikampio taisyklė – vaikų pastangos, tėvų pagalba ir, aišku – trenerių kryptingas darbas bei atsidavimas. Jeigu bent vienas iš šio trikampio kampų išyra – sugriūva visas trikampis. Lukas su Meida šoka mažiausiai 5 valandas per dieną, neskaitant gimnastikos ir baleto pamokų, kurios taip pat reikalingos rezultatui pasiekti. Šiam Pasaulio taurės čempionatui vaikai ruošėsi itin daug, nes poroje jie tešoka vos tris savaites. Per šį trumpą laiką jie turėjo išmokti naujas, 8 šokių variacijas, susišokti ir pajausti vienas kitą poroje, todėl vos tik pasibaigus pamokoms, vaikai bėgdavo į šokių salę, kadangi laiko pasiruošimui turėjo labai nedaug. Kartais net nustebdavau, kaip tokiame amžiuje, būdami dar labai maži, Lukas ir Meida sugeba būti susikoncentravę bendram tikslui lyg visiškai subrendę suaugę žmonės.
Kaip ir visose varžybose, kovos verda ir užkulisiuose. Ar galėtumėte ką nors atskleisti skaitytojams?
Manau, visose sporto šakose yra tam tikri užkulisiniai dalykai – konkurentų stumdymai, drabužių ar batų slėpimai, bet sportas tokiems dalykams užgrūdina. Gaila, kad tarp pačių šokių klubų vyksta tam tikros vidinės kovos, tačiau, manau, reikia susikoncentruoti į vaikų šokio lygį, stengtis kuo daugiau padėti ir nesivelti į tas vidines kovas. Tai tik nualins, o rezultatui jokios naudos neduos.
Kokios svarbiausios vaikų savybės leidžia pasiekti gerus rezultatus?
Norint pasiekti aukštą rezultatą, svarbu daug kryptingai ir atkakliai dirbti bei nenusiminti jeigu kartais nepasiseka pasiekti tam tikro rezultato. Nugalėtojais tampa tie, kurie suklupę vėl stojasi ir uoliai dirba. Aišku, talentas taip pat labai svarbu, bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad aštuoniasdešimt procentų rezultato yra juodas darbas treniruočių salėje.
Apie sportinius šokius kuriami kino filmai, tai atrodo lyg atskiras pasaulis su savo taisyklėmis. Ar sunku į jį patekti?
Sportiniai šokiai yra viena gražiausių ir brangiausių sporto šakų pasaulyje, tačiau be didelio darbo niekada nebus gero rezultato, nesvarbu su kiek „Swarovski“ kristalų žėrės šokėjos suknelė. Šis sportas įtraukia ne tik šokėjus, bet ir jų tėvus, kurie domisi savo vaiko konkurentais, artėjančiomis varžybomis, rezultatais. Tai labai įdomu.
Ką tokios pergalės reiškia tėvams? Kokį kelią iki to turi nueiti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai? Kokių pastangų pareikalauja šis sportas iš tėvų pusės?
Mes labai džiaugiamės vaikų pergale, tačiau čia tik pradžia. Šiandien vėl jų laukia naujos treniruotės tolimesniam tikslui pasiekti. Labai svarbu tiek tėvams, tiek vaikams neužmigti „ant laurų“ ir dirbti toliau dar stipriau. Tėvai yra labai didelis vaikų ramstis. Tiek pasiruošimo, tiek varžybų metu, jie turi stebėti savo vaiko fizinę bei emocinę būklę. Labai svarbu žinoti ribą ir neperspausti savo vaiko, kad rezultatas nebūtų atvirkštinis kurio tikimąsi. Lukas nuo šių metu mokosi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje baleto skyriuje. Meidos tėtis užsiima kultūrizmu, todėl savo dukrą ruošia ir kaip fiziškai stiprią mergaitę. Meida jau yra dalyvavusi aukščiausio lygio pasaulinėse varžybose, stovyklose. Mes, kaip tėvai, stebime juos treniruočių metu, užsiimam vaikų įvaizdžio kūrimu, palaikome juos ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Tas vaikui priduoda daugiau pasitikėjimo savimi.
