Eismo Peru ypatybės: didžiausia dorybė – kantrybė
Kelios dešimtys lietuvių, dalyvaujančių 2018-ųjų Dakaro ralyje (lenktynininkai, mechanikai, žurnalistai ir kiti komandų nariai), jau atvyko į Peru sostinę Limą ir pradėjo savo darbus. Lenktyninių komandų darbas yra aiškus – paruošti sportinį automobilį, atlikti administracinę ir techninę komisijas, įrengti serviso zoną bivuake ir pasiruošti greitam jo palikimui. Tuo tarpu projekto #iGo2Dakar „Nissan Navara“ paruoštas, uždarame parke automobilio palikti nereikia, tad juo keliaujantys Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius renka įspūdžius iš Dakaro ralio ir jo užkulisių.
Margas automobilių parkas
„Pirmoji mūsų stotelė – Peru sostinė Lima – yra labai gražioje vietoje prie Ramiojo vandenyno įsikūręs miestas. Didelį įspūdį palieka miesto kontrastai – daugybė apgriuvusių lūšnų ir debesis baksnojančių dangoraižių. Automobilių parkas įvairus, daug modelių matomi pirmą kartą, o kai kurių jau pažįstamų pavadinimai kitokie nei Europoje. Gatvėse labai daug „Volkswagen Beetle“ ir vietinių tuk-tukų“, – apie pirmuosius įspūdžius Peru pasakojo M. Plukys.
Pavyzdžiui, Europoje žinomas „Volkswagen Golf“ Peru prarado raidę „f“ ir yra tik „Volkswagen Gol“. „Toyota Yaris“ hečbekas čia tapo sedanu ir parduodamas su „Yaros“ pavadinimu, o „Renault“ pikapas čia vadinamas „Oroch“.
Gatvėse yra ir tokių retų modelių kaip ketvirtos kartos „Honda Civic“ sedanas, „Need for speed“ žaidimų serijos gerbėjams žinomas „Nissan Sentra“. Daugybė tiek visiškai naujų ir dar dažais kvepiančių automobilių, tiek ir itin prastos būklės senienų, kurios, jeigu stovėtų vietoje, neatrodytų galinčios važiuoti.
Po Limos gatves pasivažinėję lietuviai teigė, kad lipdukais apklijuotas blizgantis jų automobilis traukia akį. Nors beveik 10 milijonų žmonių turinčiame mieste ne kiekvienas žino, kas yra tas Dakaro ralis, tačiau susidomėjimo „Nissan Navara“ ekipažas sulaukė nemažai.
Spūstis bandoma reguliuoti
2 672 kv. km plotą (Vilniaus plotas – 401 kv. km) užimančiame mieste eismo spūstys yra kasdienis reiškinys. Kai kuriose gatvėse automobilių srautas toks didelis, kad spūstys sumažėja tik tamsiu paros metu. Gatvių infrastruktūra Limoje nėra išskirtinė, o gyventojų tankis – triskart didesnis nei Lietuvos sostinėje.
„Kai spūstys atsiranda, jas tvarkyti bando eismo reguliuotojai, griežčiau prižiūrimas viešajam transportui skirtos eismo juostos naudojimas. Eisme čia – geras chaosas. Dažnai signalizuojama informuojant apie savo ketinimus, tačiau raudonas šviesoforo signalas kai kuriems vairuotojams yra nė motais, todėl važiuoti reikia turint akis ir nugaroje. Dažnai nepaisoma pagrindinio kelio reikšmės ir bandoma įžūliai jį kirsti atvažiuojant iš šalutinio.
Per pirmas dienas ne kartą teko staigiai stabdyti ir susikeikti vos nesusidūrus tokiose situacijose, į kurias Lietuvoje patenki labai retai. Nors „Nissan Navara“ kelionę per vandenyną atlaikė puikiai, dabar svarbu vietiniame eisme „nepapulti“, – juokėsi M. Plukys, dažnai darbo reikalais keliaujantis į įvairius Europos miestus ir važinėjantis juose. Tačiau jo vairavimo patirtis Pietų Amerikoje – pirmoji.
Lietuvis neslėpė ironijos kalbėdamas apie vietos vairuotojų mandagumą. Anot jo, toks dalykas čia neegzistuoja – gatvėse valdo principas „Aš pirmas, todėl mano pirmenybė“.
