9 sausio, 2018
Aplinkos ministerijos informacija

Gėlė iš Amazonijos – grėsmė Europos vandens telkiniams

Į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba  būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi invazinės rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas, skelbiame straipsnių ciklą, supažindinantį su ES invazinėmis rūšimis.

Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes), dar kitaip vadinama „vandens hiacintu“, natūraliai paplitusi Amazonės baseine, Brazilijoje. Šis augalas – laisvai plūduriuojanti daugiametė žydinti vandens gėlė. Eichornijos turi apvalius storus blizgančius 15-20 cm pločio lapus, kurie gali pakilti iki 1 metro aukštį virš vandens paviršiaus. Žiedai melsvai violetinės spalvos, šaknys tamsios, plunksniškos. Gėlė gali augti gėlo vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar grioviuose.

Augalas jau yra paplitęs Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje. Taip pat yra didelė rizika, kad augalas gali plisti Viduržemio jūros šalyse, tačiau galimas plitimas ir vidutinės klimato zonos šalyse (Junginėje Karalystėje, Olandijoje). Lietuvoje „vandens hiacintai“ auginami dekoratyviniuose vandens telkiniuose vasarą, taip pat – akvariumuose, tačiau šalyje neišgyventų dėl per žemų temperatūrų.

Paprastoji eichornija sukelia neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų būklei. Augalas auga storais plaukiojančiais kilimėliais, kurie sugeria šviesą, sunaudoja deguonį, todėl stipriai sutrikdo vandens ekosistemų veiklą. Ekonominiu požiūriu šis augalas taip pat daro didelę žalą žemės ūkiui, nes dėl intensyvaus vandens garinimo pro augalų lapus didėja vandens nuostoliai – gali sumažėti pasėlių derlius ir jų daigumas. Intensyviai augdama, eichornija gali užkimšti sausinimo griovius ir drenažus, taip pat sugadina hidroelektrines, trukdo poilsiui ir žvejybai.


10 gegužės, 2025

Šeštadienį į Fabijoniškėse vykusią krūmų sodinimo talką susirinko kaip niekada daug talkininkų. Vilniečiai apie 2,5 tūkst. krūmų pasodino vos per […]

7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

23 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Kazlų Rūdos savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Minėtoje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

Regionų naujienos