Sugrįžtantiems emigrantams – didesnis savivaldybių dėmesys

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau.

Kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas. Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

 Vis dėlto kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems. Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras; Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas; Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.

Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas – bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai.

Dar pernai Prezidentė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms. Įgyvendinant šią iniciatyvą dalijamasi geromis patirtimis, keliamos problemos, su kuriomis susiduria grįžusieji, ieškomi jų sprendimų būdai.

Susitikime tyrimą pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, apie grįžusių vaikų integracijos sunkumus pasakojo nevyriausybinių organizacijų atstovai, patirtimi dalijosi iš emigracijos grįžę mūsų šalies gyventojai bei miestų merai.