Tymus gali suvaldyti aktyvi vakcinacija
Panevėžio visuomenės sveikatos centras, atsižvelgdamas į tymų epidemiologinę situaciją pasaulyje, primena, kad tymai buvo ir iki šiol išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis valdomų ligų. Tymai yra ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Sergamumas tymais vis dar didelis šalyse, kuriose skiepijimų apimtys nepakankamos. Siekiant tymų eliminacijos, būtina pasiekti ir išlaikyti ne mažesnes nei 95 proc. vakcinacijos apimtis.
Europos infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per 2014 m. iki šių metų vasario pabaigos Europos regione registruoti 22 149 tymų atvejai. Besitęsiantys ir nauji protrūkiai registruojami ir toliau. Šių metų pradžioje naujas tymų protrūkis registruotas Vokietijoje (apie 600 atvejų). Berlyne registruota neskiepyto 18 mėnesių vaiko mirtis. Serbijoje nuo 2014 m. lapkričio iki šių metų vasario vidurio registruoti 228 tymų atvejai. JAV dar 2014 m. pabaigoje prasidėjęs tymų protrūkis tęsiasi iki šiol. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vasario pabaigos JAV gyventojams patvirtinti 154 tymų atvejai. 2014 m. JAV registruoti 644 tymų atvejai, tai didžiausias sergamumas nuo 2000 m., kuomet JAV buvo deklaruota tymų eliminacija. Tymų protrūkiai toliau registruojami ir kitose pasaulio šalyse: Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kirgizijoje, Kinijoje, Sudane ir Papua Naujojoje Gvinėjoje.
Panevėžio apskriyje paskutiniai tymų atvejai buvo registruoti 2012 m. (2 atvejai). 2014 m. Lietuvoje registruota 11 tymų atvejų. 2013 m. Vilniuje registruotas tymų protrūkis, kurio metu susirgo 35 asmenys.
Tymų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.
Vienintelė efektyvi tymų profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. Nr. V-283. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų skiepus būtina įskiepyti bent du kartus. Įskiepijamos dvi kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos (MMR) dozės, 15-16,5 mėn. (MMR1) ir 6-7 metų (MMR2) vaikams.
Neskiepytiems, nepilnai skiepytiems ir nesirgusiems asmenims, po kontakto su sergančiuoju tymais, skiepytis tikslinga ir efektyvu per 72 val. po kontakto. Poekspozicinė imunoprofilaktika turi būti rekomenduojama visiems susirgusiojo tymais šeimos nariams, jei manoma, kad jie gali būti imlūs tymams.
Nuo 2011 m. Lietuvos dvimečių vaikų vakcinacijos MMR vakcina apimtys nesiekia 95 proc. (93,7 proc.-2011 m. ir 93,3 proc.-2013 m.). Panevėžio apskrityje 2013 m. vakcinacijos apimtys siekė tik 93 proc., 2014 m. stebėtas gana žymus apimčių padidėjimas iki 94,7 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos Regioninis Europos biuras ragina sveikatos priežiūros darbuotojus ir tėvus aktyviai skiepyti vaikus bei nevakcinuotus asmenis. Tai padės užkirsti kelią dabartiniam susirgimo plitimui ir išvengti panašių protrūkių ateityje.
