Kartu su gripu plinta virusinės žarnyno infekcijos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (NVSC Panevėžio departamentas) informuoja, kad šaltuoju metų laikotarpiu dažnai padaugėja ne tik peršalimo, bet ir virusinių žarnyno infekcijų. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais.
Registruojama daugiau susirgimų
NVSC Panevėžio departamento duomenimis, antrąjį 2017 m. pusmetį sergamumas rotavirusine infekcija buvo didesnis nei 2016 m. tuo pačiu metu (atitinkamai 69 ir 39 susirgimai).
Šiuo metu registruojama ir daugiau susirgimų norovirusine infekcija. 2017 m. spalio -gruodžio mėn. registruotas 71 norovirusinės infekcijos atvejis.
Sukelia vėmimą, viduriavimą, karščiavimą
Pirmieji šių ligų simptomai pasireiškia po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Susirgimai prasideda ūmiai: vemiama, dažnai ir skystai viduriuojama (net iki 20 kartų per parą), skauda pilvą, dažnai ir karščiuojama. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija (skysčių netekimas) gali būti labai pavojinga gyvybei, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos
Veiksmingiausia apsaugos nuo rotaviruso priemonė – kūdikių skiepijimas, todėl ypač svarbi yra ankstyva apsauga. Rotaviruso vakcina yra geriamoji. Skiepijimo kursą sudaro 2 arba 3 vakcinos dozės (priklausomai nuo gamintojo). Pirmąją dozę kūdikiui rekomenduojama sugirdyti praėjus 6 sav. nuo gimimo. Tarp dozių turi būti mažiausiai 4 sav. pertrauka. Skiepijimas turi būti užbaigtas iki 6 mėn. amžiaus.
Kruopšti rankų higiena gali sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą
Labai svarbu rankas plauti pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su ligonio išmatomis, taip pat grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Ligonius prižiūrintys asmenys turėtų ne tik plauti rankas, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.
Kaip plauti rankas?
- Rankas rekomenduojama sudrėkinti vėsiu vandeniu, užpilti skysto muilo.
- 10-15 sekundžių muiluoti rankas sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus.
- Muiluotas rankas nuplauti po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link.
- Rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ir tuo pačiu rankšluosčiu užsukti vandens čiaupą.
- Panaudotą vienkartinį rankšluostį išmesti į šiukšliadėžę.
Kitos nespecifinės profilaktikos priemonės:
- Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
- Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.
- Gerti daug skysčių, laikytis tinkamos mitybos.
