Naujieji informaciniai stendai prie Utenos kultūros paveldo objektų
Uteną papuošė du nauji informaciniai stendai prie kultūros paveldo objektų. Stenduose patalpinta informacija apie Adolfą Šapoką, vieną žymiausių XX a. Lietuvos istorikų, kurio populiarumą visuomenėje liudija kelių leidimų sulaukusi jo redaguota „Lietuvos istorija“ ir istoriografinės koncepcijos, pristatytos keliose monografijose bei dešimtyse straipsnių. Prasidėjus tautiniam atgimimui, kai po 50 metų nelaisvės Lietuva pasuko laisvės keliu , A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ 1989 m. buvo fotografuotiniu leidimu išspausdinta 100 tūkstanties egzempliorių tiražu, po metų – 1990 m. pakartota dar 155 tūkstančių tiražu ir tapo didžiausiu tiražu kada nors Lietuvoje publikuota knyga. Uteniškiai puoselėja istoriko Adolfo Šapokos atminimą. 1990 m. Grybelių kaime esanti A. Šapokos sodybos vieta įrašyta į saugomų kultūros paveldo vertybių sąrašą. 1993 m. rugpjūčio 18 d. Grybeliuose įvyko tautodailininko Stasio Karanausko sukurto stogastulpio atidengimo iškilmės. Stendas, kuriame įamžintas A.Šapokos gyvenimas, randasi šalia minėto koplytstulpio.
Ežero gatvelėje, šalia buvusios sinagogos, įrengtas informacinis stendas „Utenos žydų istorijos atspindžiai“. Jame rasite puikių istorinių fotografijų ir glaustą informaciją apie Utenos žydų bendruomenę. Istorikai byloja, kad 1890 m. Utenoje buvo 65 verslo įmonės: 38 krautuvėlės, 5 stambesnės parduotuvės, 16 smuklių, 1 aludė, 1 vaistinė, veikė Š. Levino vyno fabrikas, kuriame dirbo 6 darbininkai. 1893 m. buvo įsteigta žydo R. Brėmerio gazuotų vandenų dirbtuvė. 1897 m. Utenoje surašytas 3251 gyventojas, tarp jų žydų – 2405, po penkerių metų jų skaičius sumažėjo iki 1902 gyventojų. Pirmojo pasaulinio karo metais dabartinėje Rinkos aikštėje viena šalia kitos stovėjo penkios sinagogos ir maldos namai. Pasibaigus karui daug Utenos žydų, kurie gyveno Rusijoje kaip pabėgėliai, grįžo namo. Žydai iš aplinkinių kaimų, ir net iš Vilniaus, taip pat įsikūrė Utenoje. Pagal pirmą gyventojų surašymą 1923 m. Utenoje gyveno 4890 žmonių, žydai sudarė 51 % (2485 gyventojai). 1927 m. burmistru buvo išrinktas Abraomas Žuratas, o iš 12 Utenos savivaldybės tarybos narių 7 buvo žydų tautybės. Šiuos ir kitus faktus sužinosite aplankę informacinį stendą Ežero gatvėje arba paskaitę 2009 m. išleistą Danguolės Jonaitienės knygą „Žydai Utenoje“.
Violeta Develienė, Utenos rajono savivaldybė
