Ugniagesiai įspėja: ledas gali būti nesaugus!
Šiais metais ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka skubėti gelbėti žmones, įlūžus ledui. Štai šiandien ryte, Kauno mariose, prie Pažaislio vienuolyno, įlūžo vyras. Nors jam pačiam ir pavyko išlipti ant ledo, bet grįžti į krantą jis pats neįstengė. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai iki jo nučiuožė rogėmis ir pargabeno krantan. Skaudžios nelaimės vandenyje pavyko išvengti ir vakar. Sausio 18 d. Klaipėdos rajone, Ketvergių karjere, skendo žvejys. Jį iš vandens, iki atvykstant ugniagesiams, ištraukė kitas žvejys. Nukentėjusiajam padėta saugiai pasiekti krantą, narų automobilyje, kol atvyko medikai, jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba.
Poledinės žūklės mėgėjai, kaip ir kasmet, vos tik vandens telkinius sukausto ledas, apninka tvenkinius ir ežerus. Daugelis žvejų suskanta bandyti laimę ir Kuršių mariose. „Deja, žvejai neretai yra linkę rizikuoti gyvybe, nors pirmasis ledas labai apgaulingas, ypač kai jis užneštas sniegu. Tada jis lūžta be charakteringo traškesio, žmogus net nepajunta, kaip atsiduria vandenyje. Be to, ledo storis, esant nepastoviems orams, gali keistis. Gaila, kad žvejai nelinkę to įvertinti“, – sako Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas.
Šios tarnybos ugniagesiai su nerimu laukia ir šio savaitgalio. Pasak M. Šverebo, daugelis žvejų dabar jau turi smaigus, kitas gelbėjimosi priemones, bet jų saugumo jausmas vis dėlto kelia daug abejonių.
Šiemet šalies ugniagesiams jau teko atlikti 30 gelbėjimo darbų vandenyje. Vanduo šiais metais jau pasiglemžė 7 žmonių gyvybes.
Tad artėjant savaitgaliui ir norėdami, kad būtų išvengta žūčių vandenyje, ugniagesiai dar kartą primena, kad ant ledo lipti vienam žmogui saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o jei ant jo atsiduria daugiau žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Nereikėtų pamiršti, kad ledo storis skirtinguose telkiniuose gali būti nevienodas. Jis būna plonesnis ten, kur įšąla medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ir tose vietose, kur įteka šaltiniai ar upeliai.
Didelį pavojų įlūžti kelia sniegu užneštos, pripustytos vietos. Ant ledo nesaugu ir tada, jeigu jame yra įtrūkimų, nelygumų, vandens.
Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio, toks ledas yra nesaugus. Beje, didžiausias pavojus įlūžti ir nuskęsti gresia, kai netvirtu ledu žmogus ryžtasi eiti vienas, ypač nakties metu.
Jeigu pastebėjote įlūžusį ir skęstantį žmogų, būtinai įvertinkite situaciją, užuot puolę gelbėti. Sušukite, kad matote skęstantįjį ir bandysite jam padėti. Tada tuoj pat skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Artintis prie skęstančiojo gali būti pavojinga. Todėl atsigulę ant ledo, maždaug 7-10 metrų atstumu, pabandykite paduoti skęstančiajam šaką, slidę ar slidžių lazdą. Jei turite, bandykite numesti virvę. Gelbėti skęstantįjį galima ir tvirtu mazgu surišus šalikus ar kitus drabužius.
O geriausia išeitis, jei norite išvengti nelaimės, nerizikuoti nei savo, nei kitų gyvybe.
