Ministerija įgyvendino visą paketą naujovių vaiko teisių apsaugos srityje, dar daugiau jų laukia šiemet

Per 2017 metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva padėti rimti pamatai geresnei vaiko teisių apsaugai įtvirtinti ir ne mažiau veiklų laukia šiemet. Šį šeštadienį yra minimos tragiškai nuo smurto artimoje aplinkoje žuvusio mažamečio Mato metinės.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, „Matukas – ne vienintelis vaikas, kuris žūva tragiškomis smurtinėmis aplinkybėmis, bet jis – šios baisios tragedijų virtinės simbolis. Visi kaip vienas – nuo paprasto kaimyno iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo aukščiausiu net keturių ministerijų lygiu – turime būti sąmoningi ir įsipareigoti, kad daugiau nė vienas vaikas nuo smurto artimoje aplinkoje nekentėtų ir nemirtų. O vienas svarbiausių žingsnių to link – tai įstatymu uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.“

„Tai vienas svarbiausių žingsnių, kai pasakėme aiškų „Ne“ smurtui prieš vaiką, dabar siekiame, kad mažiausių visuomenės narių skausmui niekas neliktų abejingi. Susitelkusi ir ypač sąmoninga bendruomenė, pagalba vieno kitam, mokymas, ugdymas, paslaugos šeimoms – tai, ką šiandien darome, kad į krizinę situaciją pakliuvęs žmogus būtų laiku pastebėtas ir turėtų į ką atsiremti“, – sako ministras Linas Kukuraitis.

Šiais metais laukia dar daug svarbių darbų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Naujai sistemai kruopščiai ruošiamasi: jau parengti ir derinami su praktikais, dirbančiais vaiko teisių apsaugos skyriuose (VTAS), Pirminio grėsmių vertinimo instrumentas ir Smurto atpažinimo lentelė, skirta visiems specialistams, suaugusiems, dirbantiems su vaikais. Taip pat parengta Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarka, rengiama atvejo vadybos tvarka, planuojama parengti ir apmokyti mobilių grupių specialistus pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koordinavimas“. 

Daug naudos atneša bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pvz., jau dabar dalis savivaldybių taiko SMART tėvystės modelį  paslaugų šeimai poreikio nustatymui, o šiuo Lietuvos savivaldybių asociacijos projekto rezultatu www.smarttevyste.lt gali pasinaudoti bet kuri šeima. Planuojama įdiegti Multidimensional Family Therapy (MDFT) – pagalbos šeimai metodą, skirtą toms šeimoms, kuriose auga elgesio, emocijų sutrikimų turintys, į delinkventinį elgesį linkę paaugliai.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ištisą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis vertybinėmis nuostatomis ir taikomi vienodi teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: iki šiol buvusi deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys VTAS darbuotojai – šios institucijos darbuotojais ir dirbs pagal vieningus standartus. Darbuotojai bus perkelti į naujas pareigas, o į regionų vadovų pareigas vyks konkursai. 

„Svarbiausios naujovės, kurios atsiras įgyvendint šio įstatymo nuostatas, – tai  maksimali prevencija, institucijų darbo koordinacija, aukštesni reikalavimai specialistų kvalifikacijai, veiksmingesnė jų darbo kontrolė, didesnio specialistų skaičiaus įtraukimas į pagalbos šeimai teikimą, pagalbos vaikui organizavimas stiprinant darbą su tėvais, – yra esminiai sprendiniai, padėsiantys ne pakeisti esamą vaiko teisų apsaugos sistemą, o sukurti iš esmės naują sistemą. Artimiausią dešimtmetį turėsime šį – pagrindinį – vaiko teisių apsaugą užtikrinantį įstatymą“, – sako ministras Linas Kukuraitis.

Pasak ministro, svarbu dirbti tiesiogiai su savivalda, kad neliktų neatsakytų klausimų ir neišspręstų problemų, einant link naujo vaiko teisių apsaugos modelio ir rengiantis vaikų globos įstaigų pertvarkai. 2017-aisiais ministro Lino Kukuraičio vadovaujama ministerijos politinė komanda aplankė net 32 savivaldybes, 2018 m. – dar keturias. Taip pat įvyko 10 regioninių Globos sistemos pertvarkos tema susitikimų kartu su Prezidentūra. 

Labai svarbus žingsnis padedant atpažinti smurtą prieš vaiką – aiški, struktūruota ir viešai prieinama informacija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva išleisti ir išplatinti plakatai apie įvairių smurto rūšių atpažinimą ir veiksmus, kurių tuo atveju turi imtis ugdymo įstaigų darbuotojai. Galbūt tai bei žiniasklaidos dėmesys paskatino didesnį visuomenės nepakantumą tokiems atvejams, nes 2017 m. pranešimų apie smurtą prieš vaikus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą registruota beveik tūkstančiu daugiau nei užpernai, dar daugiau kaip pusė tūkstančio – nepriežiūros atvejų. 

Taip pat pernai startavo ministerijos finansuojamas projektas „Tėvų linija“ – tai nemokamos konsultacijos telefonu visos šalies tėvams, susiduriantiems su vaikų auginimo ir auklėjimo iššūkiais. Nemokamu numeriu 8 800 900 12 tėvai sulaukia profesionalaus psichologo patarimų.

Labai svarbu, kad per 2017  metus pagalbos telefonu linijų veiklos plėtrai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė papildomai per 200 tūkst. eurų. Iš viso pernai tam skirta 547 tūkst. eurų. 11 tarnybų dirba susijungusios į 5 linijas: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“. Šios linijos – labai svarbi grandis, padedanti suaugusiems ir vaikams susidoroti su emocinėmis problemomis, rasti pagalbą dėl įvairių negandų ar tiesiog išsipasakoti. Šių linijų savanoriai ir psichologai dirba labai svarbų ir nelengvą darbą, padėdami visuomenei atrasti viltį ir jėgų padėti sau, šeimai, artimiesiems.

Pastebima, kad šeimoms trūksta pagalbos dar iki susidarant rimtai krizinei situacijai, deja, ilgus metus dėmesys daugiausiai buvo skirtas jau patiriančioms socialinę riziką šeimoms. Dabar galima pasidžiaugti, kad 46 šalies savivaldybėse jau vyksta projektai, skirti teikti kompleksines paslaugas šeimai, finansuojami per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamas ES struktūrines priemones.

Šeimoms nemokamai teikiamos įvairios paslaugos: pozityviosios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba išgyvenantiems krizę, šeimos įgūdžių ugdymo, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai, mediacijos paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos ir kt. Per šiuos metus paslaugos bus pradėtos teikti visoje Lietuvoje, liko tik 7 savivaldybės, su kuriomis derinami jų projektiniai pasiūlymai, kitos jau pateikusios paraiškas arba pasirašiusios sutartis.

„Šiuo projektu savivaldybės įgalinamos veikti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios geriausiai žino apie jų teritorijoje gyvenančių šeimų poreikius“, – pastebi Linas Kukuraitis.  

Be to, didinamas ir vaikų dienos centrų (VDC) finansavimas, kad kuo daugiau šeimų galėtų pasinaudoti jų paslaugomis. Į VDC vaikus gali atvesti visos šeimos, nebūtinai patiriančios socialinę riziką. 2017 metais buvo skirtas 3,6 mln. eurų finansavimas 285 vaikų dienos centrams, tai 11 procentų daugiau lėšų nei 2016 metais, iš jų 36 visiškai naujai įsikūrusiems, o perskirsčius lėšas – dar 7 naujai įsteigtiems VDC. Šiais metais VDC veiklai bus skirta dar 12 proc. daugiau lėšų nei pernai. Juos lanko daugiau kaip 8 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad krizines situacijas šeimoje neretai lydi alkoholis ar kitos priklausomybės, todėl nemažai nuveikta ir sveikatos apsaugos srityje: greitoji medicinos pagalba operatyviai reaguoja į iškvietimus, atvykus teikia būtinąją medicinos pagalbą, o prireikus – transportuoja į artimiausią gydymo įstaigos priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuose tokiais atvejais gydytojai suteikia kiek galima skubiau reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, prireikus praneša atsakingoms tarnyboms; paslaugų prieinamumas nuolat yra gerinamas,  ir už jas apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nes būtinoji pagalba visada turi būti teikiama nemokamai. Be to, nuolat yra stiprinami sveikatos priežiūros specialistų gebėjimai atpažinti įvairias smurto formas. 

2017 metais ne tik buvo priimtos ir šiais metais pradėtos įgyvendinti alkoholio prieinamumo mažinimo priemonės (amžiaus padidinimas iki 20 m., prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas, reklamos draudimas), bet ir parengta teisinė bazė ankstyvam alkoholio vartojimo nustatymui ir pagalbos teikimui, jauniems žmonėms pradėtos teikti ankstyvosios intervencijos paslaugos, plėtojamos pozityvios tėvystės programos, padidintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, finansuojami bendruomenių projektai iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

„Išaugęs pranešimų skaičius apie smurtą prieš vaikus rodo, kad žmonės nėra abejingi, geriau atpažįsta problemą, apie tai praneša. Pareigūnams smurtas artimoje aplinkoje toliau išlieka vienu iš prioritetų. Bendradarbiavimas tarp policijos ir vaiko teisių apsaugos specialistų gerėja, tačiau vis dar lieka nemažai spręstinų problemų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Policija, savo ruožtu, šiemet yra numačiusi įrengti 60 vaikų apklausos kambarių. Visa projekto vertė  – 680 tūkst. eurų.

Papildoma informacija:

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo svarbiausios žinios, užtikrinant saugesnį vaikų gyvenimą, numatomos šios:

 1.      Numatyta sustiprinti pagalbą vaikui ir jo tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas ir kitą būtiną pagalbą Taip pat ši pagalba bus kompleksinė, aiškiai apibrėžta, su konkrečiomis atsakomybėmis ir terminais. Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

 2.      Reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpintų, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

 3.      Išplečiama arba naujai nustatoma pagalba tėvams (informacinė, prevencinė, konsultacinė, švietimo, paslaugų teikimo).

 4.      Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai, kuri užtikrins šių teritorinių tarnybų darbą pagal vieningus standartus.

 5.      Bus teikiama išankstinė pagalba vaiką auginančiai šeimai: informacinė, prevencinė, konsultacinė, paslaugos pagal  poreikį konkrečiam vaikui ir jo šeimai, kurioje pastebima, kad vaikas turi atitinkamų problemų. Informaciją apie tokius vaikus turės pateikti visos, kurių darbas susijęs su vaikais,  institucijos, įskaitant pediatrus, kitus medikus. Šią pagalbą organizuos socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai. Į šiuos centrus tiesiogiai galės kreiptis tėvai ir savo iniciatyva, kai jiems reikės tokios pagalbos.

 6.      Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą,  privalės ne ilgiau kaip per 3 dienas inicijuoti vaiko atvejo tyrimą, savivaldybė turės paskirti atvejo vadybininką kiekvienam smurto prieš vaiką atvejui. Atvejo vadybininkas  turės teisę pasitelkti ir kitus specialistus, o su šeima dirbs pagal konkretų Pagalbos vaikui ir šeimai planą.

 7.      Numatyta privaloma pagalbos plano kontrolė – kartą į ketvirtį, jei vaikas auga itin probleminėje šeimoje, kitais atvejais – ne rečiau kaip kartą į pusmetį.

 8.      Jei su krize susidūrusiai šeimai, kurios vaikui nustatyta laikinoji globa, teikta pagalba per metus bus nerezultatyvi, visais atvejais turės būti organizuojamas vaiko atvejo posėdis su visais specialistais, kurie dirbo su šeima, ir nusprendus, kad nėra galimybės vaiką grąžinti į šeimą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teismine tvarka paimant vaiką iš šeimos bei nustatant jam nuolatinę globą arba leidžiant jį įvaikinti.

 9.      Įstatyme numatoma įtvirtinti du grėsmės vaikui lygius:

 a.       Pirmasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nebūtų nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

b.      Antrasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris būtų susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

10.  Numatyta, kad už vaiko teisių centralizuotos politikos įgyvendinimą atsakys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises bei atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.

11.  Bus įkurta 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą.

12.  Taip pat siūloma reglamentuoti ir atvejo vadybininkų veiklą – tai būtų socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.

13.  Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas būtų skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.

14.  Kiekvienu konkrečiu atveju būtų sudaromas atvejo vadybos planas, kurio metu būtų analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.