29 sausio, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Ar dėti lygybės ženklus?

Šios pastabos – apie nusikaltimus, įspėju skaitančius, kad tekstas tiesiog kraupus ir gal ne visiems „pernešamas“.

Kiekvienais metais sausio pabaigoje paminimos Osvencimo (Auschwitz-Birkenau) koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės. Jose, žinia, dalyvauja daug garbingų politikų ir pagarbiai prisimena nacių nusikaltimų aukas. Sunku net įsivaizduoti, kaip vienoje nedidelėje teritorijoje buvo galima nužudyti per milijoną žmonių. Teigiama, kad tai bene geriausiai organizuota žmonių naikinimo mašina – apytikriais skaičiavimais naciai sunaikino apie 6 mln. žydų, trejetą milijonų sovietų belaisvių, beveik du milijonus lenkų ir dar kelis šimtus tūkstančių nepageidautinų asmenų – nepageidautinų dėl savo tautybės ar gyvenimo būdo.

Nacių vykdytas genocidas yra šiandien bene geriausiai ištirtas, gerai atmenamas, o jo vykdytojai iki šiol persekiojami. Tačiau tai ne vienintelis genocido atvejis, ir net ne didžiausias genocidas istorijoje.

Savotiška suvestinė žmonių naikinimo statistikos lentelė rodo, kad nuo nacių nemažiau atsiliko japonai, ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje sunaikinę 10 mln. žmonių, daugiausia okupuotose teritorijose, neretai vykdę net naujų ginklų rūšių bandymus. Stalino valdžia sovietų valstybei kainavo per dvidešimt milijonų gyvybių. Šio genocido aukos dalininkais esame ir mes. Tačiau ir tai ne rekordas. Jis priklauso Kinijai, kur vadinamos socializmo statybos, pilietinio karo, „didžiojo šuolio“ bei įvairių revoliucijų metu sunaikinta net 30 milijonų žmonių. Priminsiu, kad visi pateikti skaičiai – tai ne kokie kare žuvę kariškiai, o beginkliai civiliai.

Kiti genocido atvejai gal ir mažesni absoliučiais skaičiais, tačiau kai kuriais atvejais vedė į ženklios tautos dalies išnaikinimą. Iki šiol netyla aistros apie įvykius Rytų Anatolijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet žuvo apie pusantro milijono armėnų. Pilietiniai konfliktai nusinešė apie tris milijonus žmonių Pakistane, apie du milijonai Afganų nužudyti sovietinės invazijos metu, panašiai tiek pat Nigerijoje, kariaujant prieš separatistinę Biafros valstybę. Apie du milijonus gyvybių kainavo komunizmo statyba Kambodžoje, apie milijoną – antikomunistinė akcija Indonezijoje, apie pusę milijono – karas Vietname. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, minint Ugandą, Iraką, Angolą, Gvatemalą, Šri Lanką, Siera Leonę…

Žudymų priežastis – ne turtas, ne nafta, ne kokie nors strateginiai geležinkeliai. Žudynių pretekstas – „neteisingo“ tikėjimo išpažinimas, bloga etninė kilmė, ne tokios politinės pažiūros. Šiais pretekstais nužudyta daugiau nei nukauta mūšių laukuose.

Pastarųjų metų genocido atvejai – karas buvusioje Jugoslavijoje, kainavęs apie 240 000 civilių gyvybių, karas Sudane – apie trys milijonai, Konfliktas Konge – apie penki milijonai. XX amžiaus pabaigą ženklino žudynės Ruandoje, kur per kelis teroro mėnesius nužudytas milijonas žmonių. Taip savo santykius aiškinsi dvi etninės grupės nuo amžių gyvenančios šioje teritorijoje. Dabartinės Kongo problemos – tai Ruandos konflikto tąsa.

Kaip minėjau, įvairų genocido atvejų tyrimas ar netyrimas yra politinės valios reikalas, o jos, deja, dažnai nepakanka. Pvz. Turkija niekaip nepripažįsta, kad armenų genocido būta, kai kuriose Afrikos šalyse genocido kaltininkai iki šiol užima aukštus valdžios postus.  

Vieningo mechanizmo genocido vertinimui bet kaltųjų patraukimo atsakomybei nėra. Genocido problemas šiandien nagrinėja keletas teismų, o taip pat atskirose šalyse veikiančios valstybinės ar visuomeninės organizacijos. Universaliausiu reiktų laikyti tarptautinį Hagos teismą, tačiau galimybės ir pasitikėjimas pačiu teismu ribotas. Kur kas geriau veikia tarptautinis Hagos tribunolas buvusiai Jugoslavijai, ribotais pasiekimais gali pasigirti Jungtinių Tautų tribunolas Ruandai, Šiek tiek genocidą tirią vadinamasis Raudonųjų Khmerų tribunolas ar teismas nusikaltimams Siera Leonėje tirti. Ir tai beveik viskas. Didžioji dalis nusikaltimų ir vykdytojų pavardės – paslaptis.  

Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje keliamas labai aiškiai politinis klausimas – ar galima rašyti matematinį lygybės ženklą tarp įvairių genocidų? Bus labai sunku. Suprantama, kad ne visi genocidai tokiais pripažįstami, ne visi nori, kad tos pačios tautos atstovai vienu atveju buvo nusikaltėliai, kitu – aukos, suprantama, kad yra noras ar interesas ginti genocido vykdytojus ar savaip suprantamą tautos garbę.

Tačiau net jei ir lygybės ženklas netinka, nereiškia, kad genocidas yra nebūtinai blogas. Matematika turi dar ir tapatumo ženklą, kuris, manau, čia visai tiktų. Tiktų ir tapatus vertinimas. Ir visa tai tik tam, kad XXI amžius nebebūtų genocidų klestėjimo amžius.

 

Užs. Nr. EV-0027

 


20 gruodžio, 2024

Kyjive penktadienį viešintis premjeras Gintautas Paluckas susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu bei Aukščiausiosios […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
17 gruodžio, 2024

Parlamentarai sudarė naujos sudėties 20 narių turinčią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją. Joje dirbs 10 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų: […]

15 gruodžio, 2024

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į […]

14 gruodžio, 2024

Šeštadienį Ukrainos centre (UAC) Vilniuje surengta šeimos šventė „Kalėdų stebuklas“. „Susirinkome kartu pasiruošti ypatingam laikotarpiui. Bendrystės, šviesos ir vilties šventei […]

12 gruodžio, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad sunku nuspėti, kaip po Basharo al […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

R. T. Erdoganas, EPA-ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Sirija niekada neturi būti vėl padalyta, o Turkija veiks prieš visus, kurie kels grėsmę jos teritorijai, antradienį pareiškė prezidentas Recepas […]

10 gruodžio, 2024

Vilniuje, šalia nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, antradienį įvyko antroji kartvelų palaikymo akcija. Šį kartą į iniciatyvą „Kartu dainoje, kartu Europoje” […]

10 gruodžio, 2024

JAV antradienį paskelbė, kad išmokėjo Ukrainai skirtą 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, finansuojamą palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos […]

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
9 gruodžio, 2024

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su dešimčia kitų pasaulio lyderių kreipėsi į tarptautinę bendruomenę – jos ragina […]

8 gruodžio, 2024

Nuverstasis Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas su šeima atvyko į Maskvą, Rusijos naujienų agentūroms pranešė Kremliaus šaltinis, praėjus kelioms valandoms po […]

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ELTA / Dainius Labutis
8 gruodžio, 2024

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Basharo al Assado režimo nuvertimas Sirijoje negarantuoja stabilumo šalyje. Kita vertus, anot […]

8 gruodžio, 2024

Sekmadienį Ukraina pasveikino Basharo al Assado nuvertimą Sirijoje, pareikšdama, kad autoritarizmo šalininkai, kurie pasikliauja Maskva, yra pasmerkti žlugti, ir kartu […]

8 gruodžio, 2024

Sirijos valstybinė televizija sekmadienį transliavo pranešimą, kuriame paskelbė apie Sirijos sukilimo „pergalę“ ir „nusikalstamo“ Basharo al Assado režimo žlugimą sukilėliams […]

8 gruodžio, 2024

Po susitikimo su Ukrainos lyderiu išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis siekia sudaryti susitarimą užbaigti karą […]

8 gruodžio, 2024

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų […]

8 gruodžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono kvietimu šeštadienį Paryžiuje dalyvavo iškilmingoje rekonstruotos […]

7 gruodžio, 2024

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad pasaulis „šiek tiek išprotėjo“, kai Paryžiuje susitiko su prezidentu Emmanueliu Macronu – […]

Per demonstracijas Sakartvele buvo sužeisti 26 žmonės, daugiausia protestuotojai / EPA-ELTA nuotr.
7 gruodžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Estijos Respublikos Prezidentas Alaras Karisas, Latvijos Respublikos Prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus […]