Šikšnosparnių tyrimai Neries regioniniame parke
Neries regioninio parko gamtininkai kartu su šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais atliko vieną įdomiausių gyvosios gamtos tyrimų. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje Vilniuje buvo skaičiuojami ten žiemojantys kelių rūšių šikšnosparniai, tarp jų – ir visos Europos mastu saugomi, reti ir nykstantys kūdriniai pelėausiai.
Žiemojančių šikšnosparnių skaičiavimas – ypatingos atidos ir jautrumo reikalaujantis tyrimas, nes bet koks grubesnis žmogaus įsikišimas šiems gyvūnams gali būti pražūtingas. Žiemojimui šikšnosparniai pasirenka nuošalią, kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų miegą – hibernaciją – ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5-10℃. Nesimaitindami ir naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip prakyboti gali 5-7 mėnesius.
Tačiau tokioje vietoje apsilankęs, ypatingos situacijos nežinantis žmogus ryškiomis šviesomis, žingsnių aidu ar net savo kūno šiluma (kuri aplinkos temperatūrą gali pakelti vienu laipsniu vos per keliolika minučių!) gali prižadinti šikšnosparnius. Prabudę jie bando skristi į saugesnes vietas ir taip sunaudoja didelę dalį žiemos miegui sukauptos energijos. Prabudus žiemą, energijos atsargų papildyti nėra galimybių, tad dažnas per anksti žmogaus prižadintas šikšnosparnis pavasario (ypač – vėluojančio) gali ir nebesulaukti…
Būtent todėl 2004 metais apleistas Aukštųjų Panerių tunelis buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija, o prie jo įėjimo pastatytas užtvaras. Į tunelio vidų nuo tada gali patekti tik vieną kartą per metus tyrimus atliekantys mokslininkai. Atsiradus užtvarui, čia žiemojančių šikšnosparnių skaičius ėmė augti – nuo 100 šikšnosparnių suskaičiuotų 2000 metais iki daugiau nei 1 900 šikšnosparnių būrio 2018 metais!
Kasmet matydami augančius skaičius, džiaugiamės tuo ir suprantame, kad tai yra visų mūsų sąmoningumo rezultatas – kuo mažiau betiksliais apsilankymais trikdome šikšnosparnius, tuo daugiau jų saugiai praleidžia žiemą ir pavasarį atsiveda jauniklius.
